Nuo stiprios audros praėjo 19 dienų, tačiau Lietuvoje be elektros vis dar yra apie 600 abonentų. Tarp jų – Rita iš Mičionių kaimo Anykščių rajone. Moteris pasakoja, kad dėl elektros trūkumo genda šaldytuve laikomas maistas, skalbinius tenka plauti rankomis, o telefonams įkrauti naudojamas periodiškai atvežamas generatorius.
Atokiose vietovėse elektros trūkumas paliečia kasdienybę
Ritos šeimai vienas didžiausių rūpesčių – maistas. „Su maistu sunku, man diabetas, turi būti šviežesnis maistas. Rūkytą ilgiau, dienai nusiperkam, į rūsį nusinešam. Bet ilgai nepalaikysi“, – sako moteris.
Elektros tiekimo atkūrimą atokesnėse vietovėse apsunkina ne tik nuvirtę stulpai ir nutrūkę laidai. Brigadoms sudėtinga pasiekti izoliuotus kaimus dėl užverstų kelių, nuvirtusių medžių ir logistikos problemų.
Generatorius padeda tik iš dalies
Vietos bendruomenės ir seniūnijos gyventojams mėgino padėti, tačiau generatorius pristatomas tik kartais. Be to, būtina pasirūpinti kuru ir įrenginio naudojimu.
„Nežinau, kiek reikia benzino, atvežė 5 litrus, vakare, kitą dieną reikia papildyti“, – sako Ritos vyras Rimantas. Jo žodžiai atskleidžia, kad laikinas sprendimas priklauso nuo ribotų kuro atsargų ir papildomos pagalbos.
Dėl pasirengimo aiškinasi parlamentarai
Užsitęsusi situacija sulaukė ir politikų dėmesio. Seimo Energetikos komiteto nariai kviečia aiškintis, kaip buvo pasirengta ekstremalioms situacijoms. Premjeras taip pat teigė, kad būtina kelti atsakomybės klausimą: „Visi terminai nepasiteisino. Nesugebėjome susitvarkyti su audros padariniais, todėl labai aiškiai sakau, kad tikrai atsakomybės klausimas čia turi būti keliamas, ne tik „ESO“ lygiu, bet ir grupės lygiu“.
Energetikos bendrovių vadovai tvirtina, kad audros mastas pranoko ankstesnę patirtį. „Istoriškai analogiškų audrų nebuvo, 2024 m. apimčiai „ESO“ padarė investicinį planą ir programą, kaip pasiruošti, dalis jos įgyvendinta“, – komentavo „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.
Seimo narys Aidas Gedvilas situaciją įvertino taip: „Strateginė įmonė neužtikrina būtiniausių dalykų, su kuriais gyvename kasdieniame gyvenime“.
Svarstomi infrastruktūros ir koordinavimo sprendimai
Valdžios institucijos svarsto, kaip ateityje greičiau reaguoti į panašias nelaimes. Tarp siūlymų – įsigyti daugiau generatorių, požeminiais kabeliais pakeisti dalį virš žemės nutiestų linijų ir koreguoti medžių priežiūros taisykles, kad medžius prie elektros laidų būtų galima tvarkyti sklandžiau.
VERT vadovas Renatas Pocius atkreipė dėmesį ir į savivaldybių bei skirtingų tarnybų koordinaciją: „Matome problemą, atvažiuoja elektrikas ir ne tinklą tvarko, o pjausto medžius, tai problema. Tik 17 sutarčių iš 60 savivaldybių pasirašytos, problema ir savivaldybių lygyje, nes nesusitariama“.
Gyventojams, patyrusiems nuostolių, rekomenduojama juos dokumentuoti, jei bus teikiami prašymai dėl kompensacijų. Sugedusius produktus verta nufotografuoti, o pirkimo kvitus išsaugoti. Dėl laikinų pagalbos priemonių galima kreiptis į savivaldybę, taip pat sekti energetikos įmonių ir savivaldybių skelbiamą informaciją apie darbų grafiką.
Užsitęsusi avarija išryškino poreikį gerinti pasirengimą ekstremalioms oro sąlygoms – investuoti į infrastruktūrą ir stiprinti valstybės institucijų bei vietos valdžios koordinaciją, kad tokios situacijos netaptų įprastos.