Kaune įvykusioje tragiškoje avarijoje, kurią nulėmė paspirtukininko neatsargumas, po penkių dienų ligoninėje mirė 85 metų moteris. Šis skaudi nelaimė sukėlė didelį rezonansą miesto bendruomenėje bei teisinėje aplinkoje. Nors Kauno apylinkės teismas kaltininką atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, velionės artimųjų skundai byloje dar nebaigti, o bylos svarstymas tęsiasi aukštesnės instancijos teisme.
2024 metų liepos 1 dieną, Kovo 11-osios gatvėje, šalia Draugystės parko, 31 metų Nedas Sirvydas, važiuodamas išsinuomotu elektriniu paspirtuku per šaligatvį, atsitrenkė į senolę, buvusią visuomeninio transporto stotelėje. Nuo smūgio moteris patyrė sunkią galvos traumą ir prarado sąmonę. Po penkių dienų ligoninėje ji mirė. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad paspirtukininkas viršijo greitį: greitis siekė 18 km/h, nors Kelių eismo taisyklės toje vietoje numato ne didesnį kaip 7 km/h greitį paspirtukams.
Teismo sprendimai ir jų pasekmės
Kauno apylinkės teismas, remdamasis Nedo Sirvydo sesers laidavimu, atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukdamas baudžiamąją bylą. Tačiau velionės dukros sprendimą apginė, pateikusios apeliaciją Kauno apygardos teismui, kuris jau paskyrė posėdį. Pagal galiojančias bausmių nuostatas, už netyčinį žmogžudystę numatytas areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų, tačiau teismas pasirinko kiek švelnesnį sprendimą. Be to, kaltinamasis buvo įpareigotas atlyginti neturtinę žalą – po 10 tūkst. eurų kiekvienai dviejų velionės dukrų.
Velionės artimųjų atstovai teisme prašė priteisti ženkliai didesnę neturtinę žalą – po 835 tūkst. eurų kiekvienai dukrai, o taip pat kad civiliniais atsakovais būtų pripažinta ir paspirtukų nuomos bendrovė „Bolt Services LT“. Šios bendrovės atsakomybės klausimas taip pat lieka nagrinėjamas galimos žaliosios žalos kompensavimo kontekste.
Elektrinių paspirtukų saugumo iššūkiai
Pastaraisiais metais Lietuvoje, ypač didmiesčiuose, pastebimas elektrinių paspirtukų naudojimo augimas. Nors tai patogus ir ekologiškas keliavimo būdas, jis kelia ir nemažai saugumo iššūkių.
Dalis vairuotojų nepaiso greičio apribojimų, važinėja vietose, kuriose paspirtukininkai elgtis privalėtų itin atsargiai, pavyzdžiui, labai arti pėsčiųjų ar stotelėse. Ši nelaimė Kaune atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu griežtai laikytis reguliavimo reikalavimų, siekiant užkirsti kelią dar skaudesnėms pasekmėms.
Neatsargumas, kaip ir šiuo atveju, gali kainuoti žmonių gyvybes. Todėl visuomenėje nuolat diskutuojama apie būtinybę stiprinti paspirtukų vairuotojų atsakomybę, taip pat diegti informacines kampanijas, kurios primintų apie saugų elgesį gatvėse, kur žmonių judėjimo intensyvumas yra didelis.
Kelininkų ir teisėsaugos vaidmuo
Ne mažiau svarbus vaidmuo tenka ir miesto infrastruktūrai bei teisėsaugai. Tikslinga būtų atidžiau apžvelgti viešųjų erdvių, ypač šaligatvių ir stotelių, pritaikymą elektriniams paspirtukams. Tai turėtų padėti sklandžiau sureguliuoti eismą ir užtikrinti pėsčiųjų bei paspirtukininkų saugumą. Be to, policijos iniciatyvos reguliariai tikrinti greičio ir kitas eismo taisyklių laikymosi normas padėtų mažinti nelaimingų atsitikimų skaičių.
Tragiškas įvykis Kaune primena, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo gerbti vienas kito gyvybę ir būti atsakingas už savo veiksmus. Tik bendromis miesto valdžios, teisėsaugos ir visuomenės pastangomis galima užtikrinti saugesnį keliavimą miesto erdvėse ir išvengti skaudžių nelaimių.