Kinijos šiaurės centrinėje dalyje, Šansi provincijoje, plyti įspūdingas geologinis darinys – nuolat besiplečiantis Pinglu slėnis. Maždaug 10 kilometrų ilgio ir iki 2 kilometrų pločio slėnis vietomis siekia apie 100 metrų gylį. Jo beveik vertikalios sienos sukuria dramatišką kraštovaizdį, dėl kurio ši vieta primena fantastinių filmų scenografiją. 2016 metais Pinglu slėnis buvo pasirinktas kaip viena iš filmo „Didžioji siena“ filmavimo lokacijų.
Slėnį formuoja ne vien erozija
Nors vėjas ir vanduo taip pat keičia šio kraštovaizdžio paviršių, Pinglu slėnio kilmė pirmiausia siejama su tektoniniais procesais. Jis yra daugiau nei 1200 kilometrų besitęsiančios Šansi aktyvios tektoninės lūžių sistemos dalis. Ši sistema driekiasi nuo Šansi provincijos iki Vejaus slėnio ir yra susijusi su žemės plutos judėjimu.
Nuolatinis lūžių sistemos plėtimasis rodo, kad šiame Kinijos regione žemės pluta išlieka aktyvi ir nestabili. Mokslininkų vertinimu, plutos tempimosi procesai čia prasidėjo prieš maždaug 10–12 milijonų metų ir tebesitęsia. Tektoninės jėgos verčia atskirus plutos blokus kilti arba leistis, todėl susidaro gilios įdubos ir stačios atodangos.
GPS stebėjimai rodo, kad Pinglu slėnis kasmet pailgėja maždaug 0,5–1,6 milimetro. Šį procesą lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai:
- Indijos ir Eurazijos tektoninių plokščių susidūrimo sukeltas slėgis;
- litosferos silpnėjimas;
- giluminiai procesai Žemės mantijoje.
Kartu šie veiksniai palaiko lūžių plėtimąsi ir prisideda prie didelių geologinių pokyčių regione.
Minkštas liosas stiprina kraštovaizdžio kaitą
Pinglu slėnio išskirtinumą lemia ne tik jo matmenys, bet ir geologinė sudėtis. Šioje Šansi provincijos dalyje vyrauja liosas – minkšta uoliena, kuri ypač lengvai pažeidžiama erozijos. Vanduo ją sparčiai ardo, todėl kanjonai gilėja ir plečiasi, o jų sienos įgauna beveik vertikalią formą.
Tokie dariniai yra neįprasti, tačiau jie suteikia mokslininkams vertingos informacijos apie tai, kaip aplinkos poveikis sąveikauja su giluminiais geologiniais procesais.
Aktyvi zona, menanti skaudžią istoriją
Šansi regionas nuo seno pasižymi dideliu seisminiu aktyvumu. 1556 metais čia įvyko vienas tragiškiausių žemės drebėjimų istorijoje – jis nusinešė daugiau nei 800 tūkstančių žmonių gyvybių. Dauguma aukų žuvo urviniuose būstuose, įrengtuose lioso atodangose. Tokie būstai buvo naudojami kaip apsauga nuo įvairių gamtinių nelaimių.
Šiandien Pinglu slėnis traukia turistus ir fotografus, norinčius pamatyti įspūdingas gamtos formas. Mokslininkams ši vieta svarbi kaip aktyvių tektoninių procesų stebėjimo teritorija. Slėnis rodo, kad Žemės plutos pokyčiai regione nesustojo, todėl jo aktyvumas išlieka svarbus iššūkis tyrėjams, vietos gyventojams ir institucijoms, atsakingoms už saugumą bei prevencines priemones.