Antakalnio kapinėse esantis Prezidentų panteonas turėjo tapti išskirtine Lietuvos vadovų ir jų artimųjų amžinojo poilsio vieta. Vis dėlto šiandien jis dažnai lieka nuošalyje: čia palaidotas tik buvęs prezidentas Algirdas Brazauskas, o jo kapo priežiūra ir pačios panteono idėjos ateitis kelia klausimų.
A. Brazausko kapą prižiūri ne valstybė
Prieš metus A. Brazausko kapą aplankiusi vilnietė stebėjosi, kad prie jo ne visada uždegama žvakė. „Alpo dėl to Brazausko, dabar žvakelės neuždega… Žodžio nebuvo galima blogo pasakyti apie A. Brazauską“, – sakė ji.
Savivaldybės atstovai aiškina, kad už dvivietės kapavietės priežiūrą atsakinga prezidento našlė Kristina Brazauskienė. Tačiau jos pačios planai pasikeitė. Nors anksčiau ji palaikė panteono sumanymą ir derėjosi dėl vietos šalia vyro, dabar K. Brazauskienė neketina ten būti palaidota.
„Ne, aš jau nepretenduoju. Kur mane palaidos, ten ir gulsiu. Man nesvarbu“, – teigia ji. Savo sprendimo priežasčių moteris neatskleidė.
Panteono istorija ir priežiūra
Prezidentų kalnelis Antakalnio kapinėse įkurtas 2010 metais, praėjus maždaug metams po A. Brazausko mirties. Buvo siekiama sukurti reprezentatyvią Lietuvos vadovų amžinojo poilsio vietą, kurioje galėtų būti laidojami ir prezidentų sutuoktiniai.
Tačiau projekto įgyvendinimas nebuvo sklandus. Šiam sumanymui esą išleista apie 3 milijonus litų, bet nėra aiškių dokumentų ar paaiškinimų, kaip konkrečiai šios lėšos panaudotos. Kai kurie savivaldybės atstovai ir politikai pripažįsta, kad panteonas dažnai pamirštamas, o jo teritorija prižiūrima taip pat, kaip ir kitos miesto kapinės.
„Visos paveldo kapinės, tai įeina ir Antakalnis, ir Rasos, yra šienaujamos penkis kartus per sezoną. Nėra išskiriama, kad tai – panteonas, yra bendras kapinių plotas, kuris prižiūrimas vienodai“, – sako kapinių priežiūros įmonės „Ecoservice“ atstovas Darius Jakutonis.
Kiti šalies vadovai renkasi kitą vietą
Prezidentų panteonas nėra tapęs bendra buvusių ir esamų šalies vadovų šeimų tradicija. Dalis jų amžinojo poilsio vietai renkasi gimtinę arba šeimos kapavietes.
- Antanas Smetona palaidotas Jungtinėse Amerikos Valstijose.
- Kazys Grinius ilsisi Marijampolėje, ir jo artimieji nesvarsto galimybės perkelti palaikų į Vilnių.
- Valdas Adamkus po žmonos Almos mirties pasirinko jos kapą Kaune, o savo amžinojo poilsio vietos su Antakalnio panteonu nesiejo.
- Vytautas Landsbergis planuoja būti palaidotas Rasų kapinėse, šalia savo tėvų.
Dalia Grybauskaitė savo laidotuvių planų nėra atskleidusi, tačiau jos tėvai palaidoti Karveliškių kapinėse. Tai rodo, kad Prezidentų panteonas nėra prioritetas nei politikams, nei jų artimiesiems.
Sprendimus gali lemti ir pažiūrų skirtumai
Signataras Virgilijus Kačinskas mano, kad nenorą būti palaidotam šalia kito prezidento gali lemti ideologiniai nesutarimai, skirtingos pažiūros ar asmeninės patirtys.
„Jeigu aš būčiau prezidentas, tai šalia kito prezidento nenorėčiau būti palaidotas. Nes… na, gali būti ideologija, gali būti pažiūros, gali būti įvairūs dalykai“, – teigia jis.
Tad panteonas, sumanytas kaip pagarbos Lietuvos vadovams ir politinės vienybės simbolis, kol kas neatlieka tokio vaidmens, kokio iš jo tikėtasi. Asmeniniai artimųjų sprendimai, skirtingos istorinės bei politinės pažiūros ir bendra kapinių priežiūros tvarka lemia, kad ši vieta lieka mažai lankoma ir retai minima.
