Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas teigia, kad Rusija rengia planus okupuoti Baltijos valstybes. Pasak jo, anksčiau numatytas galimų veiksmų terminas iš 2030-ųjų perkeltas į 2027 metus. Tokie pareiškimai vėl paskatino diskusijas apie regiono saugumą, NATO pasirengimą ir galimą Vakarų atsaką į naujas agresijos grėsmes.
Budanovas kalba apie pakeistą Rusijos planų terminą
Budanovas tvirtina, kad pagrindiniame Rusijos plane pasirengimas pradėti veiksmus iš pradžių buvo numatytas 2030 metais, tačiau vėliau terminas pakeistas.
„Remiantis pagrindiniu planu, Rusijos Federacija turėjo būti pasiruošusi pradėti veiksmus 2030 m. Tačiau dabar planai pasikeitė ir ketinama tai nukelti į 2027 m.“, – pareiškė jis.
Ukrainos žvalgybos vadovo vertinimu, tokie pokyčiai gali būti susiję su Maskvos siekiu išnaudoti geopolitinius momentus, kai tarptautinis dėmesys yra išskaidytas arba susiduria skirtingų pasaulio veikėjų interesai.
„Kad imperija, kaip jie save laiko, galėtų plėstis, visada reikia kažkur judėti tam, kad sustiprintum savo įtaką, išplėstum teritoriją. Tai, beje, yra atsakymas į daugelį klausimų“, – sakė K. Budanovas.
Jis taip pat apibūdino, kaip, jo teigimu, Maskva vertina Vakarus: „Jų [Rusijos] supratimu, atsiprašau už išsireiškimus, [Vakarai] yra „godūs“, „sergantys“, „silpni“ ir „neapsisprendę““, – pridūrė jis.
Lenkija minima tarp prioritetinių taikinių
Budanovas mano, kad Lenkija galėtų būti vienas iš prioritetinių Rusijos taikinių. Vis dėlto, jo vertinimu, Kremlius galbūt nesiryžtų jos teritorijos užimti taip ryžtingai, kaip Baltijos šalių atveju.
Baltijos valstybės laikomos ypač pažeidžiamomis dėl savo geografinės padėties ir santykinai mažesnių gynybinių pajėgumų, palyginti su didesnėmis valstybėmis. Toks scenarijus galėtų būti siejamas su bandymu susilpninti NATO greitojo reagavimo galimybes.
Rusijos ekonomika kol kas leidžia tęsti karą
Tarptautiniai analitikai kartu atkreipia dėmesį į Rusijos ekonominę padėtį.
Nors dėl sankcijų ir karo išlaidų šalies ekonomika patiria sąstingį, turimų išteklių kol kas pakanka karinei kampanijai tęsti.
„Jei pažvelgsime į pačią ekonomiką, tai ji netaps paskutiniu lašu, kuris perpildys priešo taurę. Tai nėra katastrofa. Ją galima kontroliuoti“, – teigė Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) vyresnioji mokslinė darbuotoja Marija Snegova.
RUSI eksperto Richardo Connelly’io vertinimu, dabartinė Rusijos finansinė padėtis sudaro sąlygas karą tęsti dar „mažiausiai 3–5 metus“. Jis pažymi, kad Maskvai gaunant pajamas iš naftos ir parduodant ją už pakankamą kainą, šalies karinė mašina išlieka finansiškai pajėgi. Tai mažina spaudimą, galintį priversti Kremlių keisti savo strategiją.
JAV vertinimai ir NATO atsakas
JAV žvalgybos vertinimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išlaiko platesnio masto ambicijas. „Žvalgybos informacija visada rodė, kad Putinas nori daugiau. Europiečiai tuo yra įsitikinę. Lenkai tuo yra visiškai įsitikinę. Baltijos šalys mano, kad jos bus pirmos“, – sakė JAV Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto narys Mike’as Quigley’is.
Tokie vertinimai skatina NATO ir regiono valstybes stiprinti gynybą, aktyvinti žvalgybinį bei karinį bendradarbiavimą ir siekti aiškesnių politinių sąjungininkų garantijų. Baltijos šalių saugumas išlieka vienu svarbiausių tarptautinių diskusijų klausimų, tačiau realių rizikų vertinimui reikalingas nuoseklus informacijos rinkimas ir galimų scenarijų analizė.
Budanovo perspėjimas atkreipia dėmesį į galimą grėsmės perspektyvą ir primena, kad regiono saugumui svarbūs tiek vietos gynybos pajėgumai, tiek aiškūs tarptautiniai politinio ir karinio atsako mechanizmai.
