Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba trečiadienį išplėtė pavojingų meteorologinių reiškinių perspėjimo zoną. Beveik visoje šalyje paskelbtas geltonas perspėjimo lygis dėl labai aukštos temperatūros.
Rugpjūčio 5-ąją daugelyje vietovių oras įkais iki 30–32 laipsnių, o kai kur temperatūra gali pasiekti 33 laipsnius. Perspėjimas dėl karščio galios iki 21 valandos.
Karščio perspėjimas apima beveik visas apskritis
Iš pradžių buvo prognozuojama, kad pavojingai aukšta temperatūra apims mažesnę šalies teritoriją, tačiau trečiadienio rytą perspėjimų zona buvo išplėsta.
Geltonas perspėjimas dėl karščio paskelbtas beveik visoms Lietuvos apskritims. Į šią zoną nepateko Telšių apskritis, Baltijos jūra ir Kuršių marių regionai. Pajūryje bus vėsiau, tačiau čia gyventojams ir poilsiautojams reikėtų sekti informaciją apie galimą perkūniją.
Meteorologinių perspėjimų sistemoje geltona spalva reiškia, kad pavojingas reiškinys gali paveikti neapsaugotus žmones, veiklą ar objektus. Tokiais atvejais patariama imtis atsargumo priemonių, nors visuotinė ekstremali situacija neprognozuojama.
Temperatūra vietomis kils iki 33 laipsnių
Trečiadienį šalyje numatoma 28–33 laipsnių šiluma. Daugelyje rajonų termometrai rodys 30–32 laipsnius, todėl net ir trumpas buvimas saulėje gali būti varginantis.
Kai kur dieną trumpai palis ir nugriaudės perkūnija. Pietinių krypčių vėjas pūs 5–10 metrų per sekundę greičiu, o prie audros debesų gūsiai gali sustiprėti iki 15–17 metrų per sekundę.
Karščio poveikį lemia ne vien oro temperatūra. Savijautai taip pat svarbūs drėgnumas, tiesioginiai saulės spinduliai, fizinis krūvis, vėjo stiprumas ir galimybė atsivėsinti.
Perkaisti ypač greitai galima nevėdinamose patalpose, automobiliuose, ant įkaitusių miesto aikščių ar dirbant saulėje.
Perkūnija gali pasiekti pajūrį ir pietvakarių Lietuvą
Klaipėdos apskrityje trečiadienio popietę ir vakare galioja geltonas perspėjimas dėl galimos perkūnijos.
Audringi debesys vakare gali susiformuoti ir Marijampolės bei Tauragės apskrityse.
Per perkūniją galimi staigūs vėjo sustiprėjimai, todėl lauke nereikėtų būti šalia pavienių medžių, metalinių konstrukcijų ar elektros stulpų, taip pat atviruose laukuose. Žaibuojant saugiausia slėptis pastate arba uždarame automobilyje.
Žmonės, esantys vandenyje, turėtų nedelsdami išlipti į krantą. Perkūnijos metu pavojinga maudytis, plaukioti valtimi ar stovėti prie vandens telkinio.
Kam karštis kelia didžiausią pavojų?
Aukšta temperatūra ypač pavojinga mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms, lauke dirbantiems asmenims ir sergantiesiems širdies, kraujagyslių, kvėpavimo sistemos, inkstų bei kitomis lėtinėmis ligomis.
Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, karštis apsunkina organizmo gebėjimą reguliuoti kūno temperatūrą, didina širdžiai ir inkstams tenkantį krūvį ir gali pabloginti lėtinių ligų eigą. Neigiamos pasekmės gali pasireikšti tą pačią dieną arba artimiausiomis dienomis po didelio karščio.
Karštomis dienomis verta nepamiršti vienų gyvenančių vyresnių artimųjų ar kaimynų. Jiems reikėtų paskambinti ir pasiteirauti, ar netrūksta geriamojo vandens, ar galima išvėdinti ir atvėsinti būstą bei ar jie jaučiasi gerai.
Ką daryti per karščiausias dienos valandas?
Meteorologai pataria mažinti fizinį aktyvumą ir laiką, leidžiamą karštyje, reguliariai gerti vandenį. Vaikų ir gyvūnų jokiu būdu negalima palikti uždarytame automobilyje.
Sportą ir intensyvesnius lauko darbus geriau planuoti anksti ryte arba vakare. Dieną patartina būti pavėsyje, dėvėti lengvus laisvus drabužius ir galvos apdangalą.
Naktį ir anksti ryte, kai lauke vėsiau, būstą naudinga išvėdinti. Dieną saulės apšviečiamus langus geriau uždengti užuolaidomis, žaliuzėmis arba išorinėmis langinėmis.
Pasaulio sveikatos organizacija taip pat rekomenduoja reguliariai gerti vandenį, vėsinti kūną dušu ar drėgnais rankšluosčiais. Jei namuose tampa per karšta, bent kelias valandas reikėtų praleisti vėsesnėje vietoje.
Perkaitimo požymių nereikėtų ignoruoti
Apie šilumos sukeltą negalavimą gali įspėti stiprus troškulys, galvos skausmas, pykinimas, svaigulys, silpnumas, gausus prakaitavimas ir sumažėjęs šlapimo kiekis.
Tokiu atveju žmogų reikia nuvesti į vėsią ar pavėsingą vietą, atlaisvinti drabužius, pradėti vėsinti ir, jei jis sąmoningas, duoti vandens mažais gurkšniais.
Sumišimas, nerišli kalba, sutrikusi koordinacija, sąmonės praradimas, traukuliai ar labai aukšta kūno temperatūra gali reikšti šilumos smūgį. Tai skubi, gyvybei pavojinga būklė: būtina skambinti numeriu 112 ir iki medikų atvykimo nedelsiant vėsinti žmogų.
Ketvirtadienį visoje šalyje numatoma perkūnija
Rugpjūčio 6 dieną visoje Lietuvoje numatomas geltonas perspėjimas dėl perkūnijos. Vietomis trumpai palis ir griaudės, o vėjo gūsiai per perkūniją kai kur gali sustiprėti iki 15–20 metrų per sekundę.
Naktį temperatūra sieks 16–21 laipsnį, todėl dalį gyventojų gali varginti sunkiai atvėstantys per dieną įšilę būstai. Ketvirtadienį dieną bus 26–31 laipsnis, vakariniame šalies pakraštyje – gaiviau, apie 22–25 laipsnius.
Taigi dalyje Lietuvos tvankuma dar išliks, tačiau didės trumpų, lokalių ir vietomis intensyvesnių liūčių tikimybė. Perkūnijos metu nedideliame plote orai gali pasikeisti vos per kelias minutes.
Penktadienį temperatūra kris
Karščio banga neturėtų užsitęsti. Penktadienį kai kur trumpai palis, pūs vakarų krypties vėjas, o dieną temperatūra sieks apie 20–25 laipsnius.
Naktį bus 12–17 laipsnių šilumos. Po trečiadienio ir ketvirtadienio karščių toks atvėsimas bus gerai juntamas.
Gyventojams patariama sekti atnaujinamus meteorologinius perspėjimus. Perkūnijų vieta ir intensyvumas gali keistis, todėl prieš išvykstant konkretaus miesto ar rajono prognozė gali būti tikslesnė už bendrą šalies orų aprašymą.
