Editos Mildažytės gestas vestuvėse priminė, kad anytų ir marčių ryšiai gali būti kitokie

Skaitytoja Aurelija kviečia pažvelgti į anytų ir marčių santykius ne per įprastų juokelių apie nesantaiką prizmę. Pasak jos, žmonių ryšiai po skyrybų nebūtinai turi nutrūkti ar virsti priešiškumu.

Vestuvėse pastebėtas pagarbus gestas

„Šiandien noriu pakalbėti apie santykius – ne tarp vyro ir moters, o tarp marčių ir anytų. Tikriausiai nesuskaičiuotume, kiek apie tai sukurta anekdotų, kaip visi įsivaizduoja, kad arba vienos, arba kitos tik tenori gerklę perkąsti, bet jau seniai laikas atsisakyti tokių įsivaizdavimų“, – rašo laišką atsiuntusi Aurelija.

Viešumoje pasirodantys vaizdai ir pasakojimai kartais skatina iš naujo įvertinti stereotipus, kuriuos esame linkę laikyti savaime suprantamais. Vienu tokių pavyzdžių tapo garsios menininkės Editos Mildažytės apsilankymas vestuvėse, kuriose susituokė Marius Ivaškevičius ir Aušrinė Ramanauskaitė.

Šiuo atveju svarbus ne vien pats atvykimas. Dėmesį atkreipia šiltas pasveikinimas, nuoširdus džiaugsmas dėl jaunavedžių ir noras išlaikyti ryšį su žmogumi, kuris anksčiau buvo artimas. Toks elgesys rodo, kad pasikeitusi šeiminė situacija nebūtinai panaikina visus bendrus prisiminimus ir pagarbą.

Stereotipai gali kurti nereikalingą įtampą

Posakis, kad anytos ir marčios esą neišvengiamai konfliktuoja, šeimose gali sukurti papildomą įtampą. Jis tarsi palieka tik dvi galimybes: visišką santykių nutrūkimą arba nuolatinį priešiškumą. Tačiau tikrieji žmonių ryšiai yra kur kas įvairesni.

Juos formuoja kartu praleisti metai, bendros patirtys ir prisiminimai. Todėl automatiškas žmogaus „išbraukimas“ iš gyvenimo po skyrybų ne visada yra geriausias sprendimas. Kai kuriais atvejais toks nutolimas gali suteikti daugiau skausmo nei naudos.

Gebėjimas išlaikyti pagarbą ir pasisveikinti su anksčiau artimu žmogumi nėra silpnumo ženklas. Priešingai, tai gali būti emocinės brandos ir empatijos išraiška. Nuo tokio bendravimo priklauso ne tik patys buvę artimieji, bet ir vaikai, bendri draugai bei platesnė šeima.

Ko galima pasimokyti iš tokio pavyzdžio?

  • Neverta aklai priimti anekdotų ir stereotipų apie visuotinę anytų bei marčių neapykantą.
  • Vieši pagarbaus bendravimo pavyzdžiai gali keisti visuomenės lūkesčius ir parodyti, kad net sudėtingose šeimos situacijose įmanomas mandagus ryšys.
  • Po skyrybų svarbu rūpintis emocine sveikata: užsitęsę konfliktai kenkia visiems, o konstruktyvus bendravimas padeda judėti pirmyn.

Jeigu santykiai anksčiau buvo artimi ir paremti pagarba, jie gali išlikti ir po skyrybų. Tam nebūtina ignoruoti praeities ar apsimesti, kad nieko nebuvo – pakanka pasirinkti orumą ir supratingumą.

Šis atvejis primena, kad pagarba nepriklauso nuo žmogaus šeiminės padėties. Atsisakius piktdžiugos ir vietoj jos pasirinkus empatiją, kuriama palankesnė erdvė tiek sau, tiek aplinkiniams.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Beata Bernotavičiūtė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *