Žmogaus mirtis namuose artimiesiems reiškia ne tik skaudžią netektį, bet ir sudėtingus praktinius rūpesčius. Kai patalpose lieka kraujo, kūno skysčių ar kitų biologinių medžiagų, įprasto buitinio valymo gali nepakakti. Tarša gali būti nematoma, prasiskverbti į grindų dangą, medieną, tekstilę ar konstrukcijų tarpus ir kelti mikrobiologinę riziką.
Apie tai, kada reikalinga profesionali dezinfekcija, kokie pavojai gali likti patalpose ir kaip vyksta biologinės taršos šalinimas, pasakoja šios srities specialistas Edgaras.
Situaciją pirmiausia reikia įvertinti
– Kada dažniausiai prireikia dezinfekcijos po žmogaus mirties namuose?
– Dažniausiai į mus kreipiamasi tada, kai žmogus miršta netikėtai ir jo kūnas randamas ne iš karto. Tokiais atvejais patalpose gali likti biologinių pėdsakų. Kuo daugiau laiko praeina, tuo didesnė tikimybė, kad reikės profesionalaus valymo. Todėl darbus visada pradedame nuo situacijos įvertinimo.
Apžiūros metu nustatome, kokio pobūdžio yra tarša, kiek laiko praėjo nuo mirties ir kokia yra patalpų būklė. Pagal tai parenkamos tinkamos valymo priemonės bei saugos procedūros. Toks įvertinimas svarbus siekiant apsaugoti artimuosius ir sumažinti galimą pavojų sveikatai.
Pavojinga gali būti ir tai, ko nematyti
– Kokie biologiniai pavojai lieka patalpose po žmogaus mirties? Ar grėsmę kelia tik matomi teršalai?
– Po žmogaus mirties aplinkoje gali likti biologinių teršalų ir mikroorganizmų, galinčių kelti infekcijų riziką. Didžiausią pavojų paprastai sudaro kraujas, kūno skysčiai ir kitos biologinės medžiagos, užteršiančios įvairius paviršius. Rizikos mastas priklauso nuo to, kiek laiko kūnas buvo patalpose, aplinkos temperatūros ir kitų sąlygų. Prasidėjus irimo procesams, biologinės taršos kiekis didėja.
Tačiau pavojų kelia ne vien tai, ką galima pamatyti. Biologiniai skysčiai gali prasiskverbti po grindų danga, į medieną, siūles, konstrukcijų tarpus ir kitas porėtas medžiagas.
Todėl paviršius gali atrodyti švarus, nors iš tiesų būti užterštas. Vien matomų pėdsakų nuvalymas tokiais atvejais nėra pakankamas.
Mikroorganizmai gali išlikti porėtuose paviršiuose, o specialistai turi priemonių nustatyti, kaip giliai yra prasiskverbusi tarša. Jai pašalinti taikomi cheminiai ir mechaniniai metodai.
Kada galima apsiriboti įprastu valymu?
– Kaip atskirti atvejį, kai pakanka paprasto valymo, nuo situacijos, kai būtina kreiptis į profesionalus?
– Paprasto valymo gali užtekti tik tuomet, kai užterštumo praktiškai nėra. Pavyzdžiui, jei mirtis buvo staigi, kūnas iš patalpų pašalintas nedelsiant ir neliko kraujo, kūno skysčių ar kitų biologinės kilmės medžiagų.
Profesionalų pagalba būtina, kai matomi kraujo, kūno skysčių ar audinių likučiai, jaučiamas irimo kvapas arba kūnas patalpose buvo ilgesnį laiką. Tarša tokiu atveju gali būti įsigėrusi į grindis, sienas, baldus ir kitas medžiagas. Įprastos buitinės priemonės bei valymo būdai ne visada leidžia saugiai pašalinti užterštumą ir sumažinti mikrobiologinę riziką.
Jeigu matote kraujo ar kitų biologinės kilmės medžiagų pėdsakų arba užuodžiate specifinį irimo kvapą, savarankiškai valyti nerekomenduojama. Saugiausia kreiptis į specialistus, turinčius reikiamų žinių, profesionalią įrangą ir asmenines apsaugos priemones.
Bandymas greitai užmaskuoti kvapą ar nuvalyti tik matomus pėdsakus taip pat gali būti žalingas – prasiskverbusi tarša gali būti paskleista dar plačiau.
Kaip atliekamas biologinės taršos šalinimas?
– Kuo jūsų naudojama įranga ir metodai skiriasi nuo įprasto valymo?
– Biologinės taršos šalinimas po žmogaus mirties yra specializuota paslauga, o ne įprastas patalpų valymas. Kiekvienas objektas skiriasi, todėl darbų metodai ir priemonės pasirenkami įvertinus taršos pobūdį bei mastą.
Pagrindiniai darbų etapai:
- užterštų paviršių mechaninis valymas;
- cheminė dezinfekcija autorizuotais dezinfektantais, atitinkančiais Europos Sąjungos biocidinių produktų reglamentą;
- kvapų neutralizavimas specializuotomis priemonėmis;
- biologinių atliekų surinkimas ir pašalinimas.
Darbuose naudojama profesionali įranga, skirta mechaniniam valymui, cheminiam apdorojimui ir kvapų neutralizavimui. Specialistai dirba su asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Konkrečių įrangos modelių ir technologinių sprendimų įmonė neviešina, nes tai yra jos darbo metodikos dalis.
Ne mažiau svarbus ir tinkamas biologinių atliekų utilizavimas. Specialistai prižiūri bei dokumentuoja jų pašalinimą, laikydamiesi teisinių reikalavimų. Tai būtina ir dėl saugumo, ir dėl teisingo teisinio proceso.
Kiek trunka dezinfekcija?
– Kiek vidutiniškai užtrunka tokie darbai?
– Dažniausiai nuo 2 iki 5 valandų, priklausomai nuo darbų apimties ir sudėtingumo.
Po dezinfekcijos patalpas dažnai rekomenduojama vėdinti 12–24 valandas. Per šį laiką turi išsisklaidyti garuojantys chemikalai, kad į patalpas būtų saugu grįžti. Jei biologiniai teršalai yra įsigėrę į konstrukcijas, papildomai gali prireikti remonto darbų.