Vilniaus regiono atliekų tvarkymo problemos, prasidėjusios po 2025 metų pavasarį mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose kilusio didelio gaisro, iki šiol nėra išspręstos. Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas svarsto valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimą. Toks sprendimas leistų greičiau pertvarkyti atliekų srautus ir ieškoti saugesnių jų tvarkymo būdų.
Sprendimai būtų koordinuojami valstybės lygiu
Valstybės lygio ekstremalioji situacija suteiktų kitokį teisinį režimą ir didesnes centrinių institucijų galias. Tuomet būtų galima perorganizuoti atliekų rinką bei nukreipti dalį srautų į kitus apdorojimo centrus.
Nacionalinio krizių valdymo centro direktorius teigė, kad per susitikimą buvo vertinami įvairūs galimi sprendimai: „Turėjome labai intensyvų susitikimą, pokalbį, ir apsvarstėme įvairius variantus, kaip būtų galima peranalizuoti šitą klausimą, kad ne vien tik būtų koncentracija dėl atliekų rūšiavimo pačiame Vilniaus mieste privačiam operatoriui, bet kad būtų galima ieškoti galimybių, kur būtų galima tai atlikti plačiau”.
V. Vitkauskas nurodė, kad svarstoma valstybės lygio ekstremalioji situacija, nes problemą, susikaupusią aštuoniose savivaldybėse, norima spręsti pasitelkiant kitų miestų pajėgumus: „Linkstama link ekstremalios situacijos paskelbimo valstybės lygmeniu dėl to, kad norime tą problemą, kuri yra dabar susikaupusi 8 savivaldybėse, spręsti ieškant potencialo, kur būtų galima rūšiavimą atlikti ir kituose miestuose.”
Svarstomas atliekų deginimo pajėgumų didinimas
Vienas iš praktinių variantų – didinti atliekų deginimo apimtis bendradarbiaujant su kogeneracinėmis jėgainėmis. Vis dėlto prieš deginimą atliekos turėtų būti tinkamai surūšiuotos ir paruoštos.
„Ką pavyko susitarti dėl Vilniaus ir kogeneracinės jėgainės, kad tuos deginimo srautus jie galėtų padidinti. Tai va čia tik svarbu, kad būtų surūšiuotos tos atliekos, jos būtų paruoštos deginimui, nes kitaip yra ir tarša, ir įrenginių gedimai galimi, jeigu tai nebūtų tinkamai padaryta“, — sakė NKVC vadovas.
Tokie sprendimai gali pareikalauti papildomų lėšų, ypač dėl atliekų vežimo į kitus centrus. „Aišku, tai gali būti susiję ir su papildomais kaštais dėl transportavimo išlaidų ir panašiai“, — įspėjo jis. Didesnės išlaidos gali tekti gyventojams arba savivaldybėms, todėl sprendimų įgyvendinimas turėtų būti skaidrus, o kartu reikėtų numatyti kompensavimo mechanizmus.
Situaciją apsunkina sutarties nutraukimas
Atliekų tvarkymo krizę papildomai komplikuoja regioninių institucijų ir privataus operatoriaus teisiniai santykiai. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras nutraukė sutartį su „Energesman“, sprendimą grįsdamas saugumo ir eksploatacijos trūkumais. Tuo metu savivaldybės kritiškai vertina priimtus sprendimus, dalį jų laikydamos neteisėtais arba nepakankamai pagrįstais.
NKVC direktorius pabrėžė, kad ekstremaliosios situacijos paskelbimas savaime nebūtų galutinis sprendimas, o tik priemonė problemai spręsti: „Matote, visą laiką reikia galvoti, kad ekstremalios situacijos paskelbimas yra įrankis. Klausimas, ką tuo įrankiu galima padaryti. Tai va šitoje vietoje, jeigu matysime, kad tas įrankis bus reikalingas, tai aš esu tikras, kad kabinetas ir priims tokį sprendimą, nes čia yra Vyriausybės sprendimas. Tiesa, dabar sunku turbūt pasakyti, koks tas sprendimas bus“, — aiškino jis.
Kai kurios savivaldybės kol kas vertina savivaldybės lygio ekstremaliųjų situacijų galimybę. Elektrėnų rajone tokia situacija jau paskelbta dėl taršos Kazokiškių sąvartyne. Vilniaus rajono gyventojai susiduria su vėluojančiu mišrių komunalinių atliekų išvežimu.
Jeigu valstybės institucijos sprendimo nepriims, problema gali išsiplėsti ir visuomenei kainuoti dar daugiau. Jai spręsti būtinas skubus VAATC, NKVC, Aplinkos apsaugos institucijų ir savivaldybių koordinavimas, taip pat aiškus planas, kaip saugiai apdoroti atliekas ir sumažinti poveikį gyventojams bei aplinkai.
