Po liepos 4-osios paryčiais Vilniaus Žirmūnuose įvykusios avarijos socialiniuose tinkluose netrūko emocingų reakcijų. Tačiau viešai reiškiamos nuomonės ir kategoriški kaltinimai negali pakeisti teisėsaugos atliekamo tyrimo ar teismo sprendimo. Teisininkai primena, kad atsakomybė nustatoma tik įvertinus visus surinktus įrodymus.
Pirminė informacija apie avariją
Policijos duomenimis, automobilis BMW 530e, kurį vairavo 2007 metais gimusi mergina, atsitrenkė į kontaktinio tinklo ir apšvietimo atramą. Per avariją žuvo du keleiviai, o pati vairuotoja buvo sužalota. Jai nustatytas 0,58 promilės neblaivumas.
Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį.
Teisininkė ragina neskubėti skelbti kaltų
Teisininkė Raimonda Joskaudienė, aptardama tragediją socialiniuose tinkluose, klausė: „ŽIRMŪNŲ TRAGEDIJA: SOCIALINIUOSE TINKLUOSE – TŪKSTANČIAI KOMENTARŲ, BET AR VISKAS, KAS RAŠOMA, ATITINKA TEISĘ?” Šis klausimas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltė nustatoma ne pagal visuomenės emocijas, o remiantis byloje esančiais įrodymais.
Nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta ir jis nėra pripažintas kaltu teismo nuosprendžiu. Todėl vieši, pagrindo neturintys kaltinimai, atsižvelgiant į aplinkybes, gali sukelti civilinę ar baudžiamąją atsakomybę dėl šmeižto arba garbės ir orumo pažeidimo. Jie taip pat gali pakenkti vykstančiam tyrimui.
Į kokias aplinkybes bus atkreiptas dėmesys
Ikiteisminio tyrimo metu svarbu nustatyti ne vien vairuotojai nustatytą neblaivumą. Bus vertinamas galimas priežastinis ryšys ir kitos aplinkybės:
- automobilio greitis;
- vairavimo manevrai;
- kelio sąlygos;
- transporto priemonės techninė būklė;
- galimų vaizdo įrašų turinys;
- ekspertizių išvados;
- galimi lenktyniavimo požymiai.
Jeigu lenktyniavimo požymiai pasitvirtintų, tai galėtų turėti įtakos įvykio kvalifikacijai ir atsakomybės laipsniui.
Žuvusiųjų artimųjų teisės
Žuvusiųjų artimieji turi procesines teises. Jie gali būti pripažinti nukentėjusiaisiais, teikti įrodymus ir pareikšti civilinius ieškinius dėl turtinės bei neturtinės žalos.
Įvykio kontekste taip pat svarbūs draudimo klausimai. Nukentėjusieji gali kreiptis į privalomąjį civilinės atsakomybės draudiką. Draudikas, išmokėjęs kompensaciją, gali siekti regreso, jeigu žala padaryta neblaivaus asmens vairuojamu automobiliu.
Teisingumą turi lemti įrodymai
Visuomenės reakcija atspindi skausmą ir norą, kad atsakomybė būtų nustatyta. Vis dėlto galutinės išvados gali būti daromos tik atlikus tyrimą ir įvertinus visus duomenis. Kaip rašė Raimonda Joskaudienė: „Teisingumas prasideda ne nuo komentaro internete, o nuo įrodymų. Ne nuo emocijų, o nuo įstatymo. Ne nuo visuomenės nuosprendžio, o nuo teismo sprendimo.”
Ši žinutė aktuali ir žiniasklaidai, ir privatiems asmenims, viešai komentuojantiems vykstančius tyrimus bei bylas.