Personalo paieškos agentūros „Emplonet“ 2025 metų birželio–gruodžio mėnesiais atliktas tyrimas rodo, kad darbo neturinčių lietuvių emocinė savijauta yra gerokai prastesnė nei dirbančių žmonių. Bedarbiai dažniau kalba apie nerimą ir emocinį išsekimą, taip pat mano, kad amžius riboja jų galimybes įsidarbinti.
Apklausos rezultatai atskleidžia ne tik asmeninius žmonių sunkumus. Amžizmas daro įtaką ir darbo rinkai – dėl stereotipų organizacijos gali nepasinaudoti darbuotojų patirtimi, iniciatyva bei kompetencijomis.
Amžius tampa kliūtimi profesiniams sprendimams
Per pastaruosius trejus metus daugiau nei trečdalis apklaustųjų – 36,7 proc. – dėl savo amžiaus apribojo profesinius sprendimus. Net 9 iš 10 respondentų bent kartą nesiryžo kandidatuoti į norimą poziciją, nes manė, kad amžius gali sutrukdyti.
Amžiaus baimė taip pat darė įtaką sprendimams keisti darbą, kalbėtis apie atlyginimą ar siekti paaukštinimo. Tyrimo duomenimis:
- 73,9 proc. respondentų nedrįso išeiti iš darbo, nes baiminosi, kad dėl amžiaus neras kitos pozicijos;
- 73,4 proc. bent kartą nepradėjo pokalbio dėl atlyginimo;
- 70,5 proc. vengė kalbėti apie paaukštinimą;
- 66 proc. bent kartą neparodė iniciatyvos siūlydami idėją ar atlikdami užduotį.
„Duomenys rodo, kad amžizmas nėra vien darbdavių elgesio problema – ilgainiui jis pastūmėja pačius darbuotojus į „savicenzūrą“. Žmonės patys ima manyti esantys „netinkamo amžiaus“ ir dėl to atsisako kandidatuoti, siekti paaukštinimo ar keisti karjeros kryptį.
Tokia situacija nepalanki ne tik darbuotojams, bet ir organizacijoms. Darbo rinkoje, kurioje vis dažniau kalbame apie talentų trūkumą ir visuomenės senėjimą, prarasti kompetentingus specialistus dėl stereotipų yra prabanga, kurią verslas vis sunkiau gali sau leisti“, – tyrimo rezultatus komentuoja Violeta Jakutė, „Emplonet“ vadovė.
Didžiausią poveikį jaučia vyresnės kartos
Tyrimo duomenimis, amžizmo poveikis labiausiai išryškėja tarp „kūdikių bumo“ ir X kartos atstovų, tačiau su šiuo reiškiniu susiduria ir Z karta.
81 proc. „kūdikių bumo“ bei 72,3 proc. X kartos respondentų mano, kad amžius mažina jų galimybes rasti darbą ar būti paaukštintiems.
Daugiau nei pusė vyresnių apklaustųjų jaučia, kad jų „karjeros traukinys jau nuvažiavo“. Kartu daugeliui mažėja pasitikėjimas savimi, o amžiaus stereotipai skatina atsisakyti net tų veiksmų, kurių žmonės kitu atveju imtųsi.
Emocinę naštą atspindi nerimo ir išsekimo rodikliai. Tokius išgyvenimus nurodė 45,3 proc. „kūdikių bumo“, 48,5 proc. X kartos ir 42,9 proc. Z kartos respondentų. Moterys apie šiuos sunkumus praneša dažniau nei vyrai, todėl tyrimas atskleidžia ir lyčių aspektą – moterys patiria didesnį emocinį krūvį bei susiduria su mažesniu pasitikėjimu savimi.
Sprendimų reikia darbdavių ir valstybės lygmeniu
Amžizmo problemą, tyrimo duomenimis, reikėtų spręsti keliais lygiais. Darbdaviai galėtų peržiūrėti darbo skelbimų formuluotes ir vengti tokių apibūdinimų kaip „jaunatviškas kolektyvas“. Daugiau dėmesio siūloma skirti kompetencijai ir mokymosi galimybėms, o ne darbuotojų amžiui.
Organizacijoms taip pat rekomenduojama taikyti amžių įtraukiančias praktikas: kurti mentorystės programas, sudaryti lanksčias darbo sąlygas ir organizuoti mokymus, kuriuose būtų vertinama darbuotojų patirtis. Valstybės lygmeniu reikalingos aktyvios darbo rinkos priemonės ir paramos programos žmonėms, grįžtantiems į darbo rinką.
Kadangi amžizmas pasireiškia ir per pačių žmonių savicenzūrą, vien struktūrinių pokyčių nepakanka. Svarbi ir psichologinė bei karjeros pagalba, savivertės stiprinimas, kompetencijų atnaujinimas bei bendruomenės parama, padedanti įveikti baimes ir vėl aktyviai dalyvauti darbo rinkoje.
Mažinant amžizmo poveikį, nauda tektų ne tik atskiriems žmonėms. Darbo rinka ir visuomenė galėtų išsaugoti bei veiksmingiau panaudoti sukauptą kompetenciją ir gyvenimišką patirtį.