Panevėžio rajone veikianti privati porceliano galerija sulaukia vis daugiau lankytojų iš aplinkinių vietovių ir Vilniaus. Čia sukaupta daugiau nei 1 200 eksponatų, o pati galerija visuomenei duris atvėrė prieš beveik penkerius metus. Jos įkūrėja, ilgametė porceliano kolekcininkė, nusprendė savo pomėgiu pasidalyti su kitais.
Nuo puodelių iki XVIII amžiaus dirbinių
Galerijoje galima pamatyti įvairiausių porceliano kūrinių: auksu dekoruotų puodelių ir vazų, rankų darbo lėkščių, figūrėlių bei kitų eksponatų. Dalis kolekcijos atkeliavo iš užsienio. Tarp restauruotų ir anksčiau retų dirbinių yra ir XVIII amžiuje pagamintų objektų.
Lankytojus kolekcijos mastas neretai nustebina. „Net nesitikėjome, kad tokio masto tas muziejus yra“, – sakė viena viešnia.
Galerijos įkūrėja Irena Puidokienė pasakojo, kad žmonės čia dažnai ateina neturėdami didelių lūkesčių, tačiau netrukus jų požiūris pasikeičia: „Žmonės čia ateina nieko nesitikėdami, ir matau, kad jiems po truputį akys veriasi ir jos praktiškai visada atsiduria ant kaktos, nes čia ne tik gausu grožio, meno ir estetikos, bet ir istorijos gali pripasakoti tiek, kad maža nepasirodys“.
Vilnietė Natalija prisipažino galerijoje besijaučianti itin atsargiai: „Jaučiuosi kaip dramblys porceliano muziejuje, bijau ką nors sudaužyti, gerai, kad jie dar už stiklo. O skulptūros, kur atvirai stovi – iš karto įtempiu pilvą ir praeinu“. Tokios reakcijos rodo, kad ekspozicija lankytojams sukelia ne tik susižavėjimą, bet ir stiprų emocinį įspūdį.
Eksponatų istorijas papildo restauravimo paslaptys
Ne visi galerijos eksponatai jau išdėlioti lankytojams. Dalis jų tebėra dėžėse, nes kiekvienam kūriniui reikia tinkamos vietos ir saugaus pateikimo. I. Puidokienė svarsto ateityje įrengti atskiras temines erdves.
„Planuočiau įrengti vien „Art Deco“ salę arba vien floros ir faunos. Galima būtų padaryti ir vien indų, nes yra nuostabiausių lėkščių tapytų rankomis, kurioms irgi reikalingas specialus išdėstymas, apmąstymas, kaip jas išeksponuoti ir, kad būtų saugu, gražu“, – pasakojo galerijos įkūrėja.
Lankytojai čia sužino ir apie porceliano sudėtį bei gamybos technologiją. „50 proc. baltojo molio, 25 proc. lauko špato, 25 proc. kvarco“, – porceliano sudėtį nurodė I. Puidokienė.
Ekspozicijoje pateikiama ir restauravimo pavyzdžių. Vienas jų – XVIII amžiumi datuojamas puodelis su senovine rankenėle. „Seniausias būtų puodelis, kuris datuojamas XVIII amžiumi. Net kabėmis prikabinta rankenėlė, nes tokią restauraciją sugalvojo japonai. Šis restauracijos būdas jau yra kaip paveldas, saugotinas, net prideda vertės“, – sakė I. Puidokienė.
Rankų darbo vertė ir asmeniniai prisiminimai
Porceliano galerija lankytojams pristato ne vien prabangą ar istorinius daiktus. Joje galima iš arčiau pažvelgti į žmogaus rankų darbą, kuris, kaip pastebi vilnietė Eglė, šiandien ypač išsiskiria technologijų apsuptyje.
„Kadangi šiais laikais viskas jau fotošopu daroma, labai smagu pamatyti rankų darbą, tą žmogaus pirštų preciziškumą, ne kompiuterio sukurtą. Tai va dėl to nosis taip ir sukišę“, – sakė ji.
Ekspozicija kai kuriems lankytojams tampa ir asmeninių prisiminimų paieškos vieta. Inga tikėjosi čia atsekti su savo gimine susijusias dovanas bei kitus daiktus, kurių reikšmė laikui bėgant galėjo pasikeisti.
Panevėžio rajone įkurta privati galerija kviečia porcelianą vertinti ne tik kaip indus ar dekoratyvius objektus. Tai erdvė, kurioje susitinka istorija, restauravimo tradicijos, menas ir rankų darbo meistrystė.