Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre trečiadienį surengtoje paskaitoje-diskusijoje specialistai aptarė tymų protrūkį ir vakcinacijos reikšmę. Medikės pabrėžė, kad skiepai apsaugo ne tik pasiskiepijusį žmogų – pakankamai aukštas visuomenės imunizacijos lygis padeda apsaugoti ir tuos, kurie dėl sveikatos ar amžiaus negali būti skiepijami.
Skiepai paruošia imuninę sistemą
Imuninę sistemą mokslininkė palygino su kariuomene, ginančia organizmą nuo vidinių ir išorinių grėsmių. Pasak jos, vakcinos šią „kariuomenę“ apmoko iš anksto atpažinti patogenus ir pasiruošti galimai infekcijai. Apie tai rašoma Vilniaus universiteto pranešime spaudai.
A. Žvirblienė aiškino, kad žmogaus organizme veikia keli apsaugos lygiai. Įgimtasis imunitetas reaguoja greitai, o įgytajam imunitetui susiformuoti gali prireikti kelių dienų ar net savaičių. Kūdikis iš mamos gauna antikūnų, tačiau laikui bėgant jų poveikis išnyksta.
„Žmogaus imunitetas sukuria kelių lygių apsaugą. Vienaip veikia įgimtasis imunitetas, kuris užtikrina labai greitą apsaugą, kitaip – įgytasis imunitetas, kuris labai efektyvus, bet jam išsivystyti prireikia keleto dienų ar net savaičių. Gimdamas kūdikis perima iš mamos antikūnus, kurie jo organizme funkcionuoja kurį laiką. Tačiau vėliau jie išnyksta ir kūdikio imunitetą reikia užtikrinti skiepijant, nes skiepai skatina atminties B ir T limfocitų susidarymą, kurie gali greitai atpažinti ir sunaikinti užkratą“, – pasakojo A. Žvirblienė.
Profesorė taip pat pabrėžė kolektyvinio imuniteto reikšmę. Jis susidaro pasiskiepijus ne mažiau kaip 95 proc. gyventojų ir padeda sustabdyti užkrečiamųjų ligų plitimą. Tokia apsauga ypač svarbi naujagimiams ir imunodeficitais sergantiems žmonėms, kurie negali būti skiepijami.
„Todėl pasiskiepiję apsaugome ne tik save, bet ir kitus žmones“, – sakė A. Žvirblienė.
Tymams būtina itin aukšta vakcinacijos aprėptis
Tymai laikomi viena užkrečiamiausių ligų, nes vienas užsikrėtęs žmogus gali perduoti infekciją daugeliui kitų.
Dėl šios priežasties protrūkiui suvaldyti reikia ypač didelės pasiskiepijusių gyventojų dalies.
Didelę riziką patiria ir kūdikiai, dar nesulaukę pirmosios vakcinos dozės. Pagal Lietuvos nacionalinį skiepų kalendorių nuo tymų vaikai skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Todėl iki 15 mėnesių kūdikius gali apsaugoti tik stiprus kolektyvinis imunitetas.
„Prisiminkime, kad būtent skiepų dėka pavyko įveikti tokią pavojingą, milijonus gyvybių nusinešdavusią ligą kaip raupai. Tikėkimės, kad ateityje pavyks sukurti vakcinas ir nuo tų infekcinių ligų, kurių skiepais šiuo metu suvaldyti dar negalime, pavyzdžiui maliarijos ar tuberkuliozės, nuo kurių ilgalaikių veiksmingų skiepų kol kas nėra“, – vylėsi prof. A. Žvirblienė.
Protrūkius skatina nepakankamas skiepijimasis
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atstovė D. Razmuvienė teigė, kad tymų protrūkiai šiuo metu registruojami visoje Europoje. Lietuvoje, jos vertinimu, ligos plitimą dažniausiai lemia nepakankamas skiepijimasis ir klaidinanti informacija.
„Tymų protrūkį stebime visame pasaulyje. Kalbant apie Europą, didžiausias sergamumas yra Ukrainoje, tačiau nemažai susirgimų fiksuojama ir Serbijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje, Rusijoje, Rumunijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Panašios tendencijos ir Lietuvoje – pirmasis rimtas signalas buvo praėjusių metų tymų protrūkis Visagine. Tačiau didžiausią nerimą sukėlė šių metų situacija – Kaune, o po to Vilniuje susirgimų tymais atvejai skaičiuojami šimtais“, – sakė dr. D. Razmuvienė.
Pasak ULAC atstovės, šia liga užsikrėtė dešimtys gydytojų ir medicinos įstaigų darbuotojų. Ji pabrėžė, kad visi medicinos įstaigose dirbantys asmenys turėtų būti pasiskiepiję, o šeimos gydytojai pacientams turėtų išsamiau paaiškinti vakcinacijos galimybes ir su skiepų atsisakymu susijusius pavojus sveikatai.
„Jokiu būdu šeimos gydytojai negali atkalbinėti pacientų nuo skiepų, nes būna ir tokių atvejų“, – sakė D. Razmuvienė.
Specialistai ragina laikytis skiepų kalendoriaus, pasidomėti revakcinacija, taip pat skiepyti medicinos darbuotojus ir rizikos grupėms priklausančius žmones. Protrūkiams suvaldyti, jų teigimu, reikalingos koordinuotos priemonės ir atsakingas visuomenės elgesys.