Pasninkavimo poveikis gali būti susijęs ne tik su kūno svoriu. Naujas metabolomikos tyrimas parodė, kad negaudamas maisto organizmas iš esmės keičia energijos naudojimą, mitochondrijų veiklą ir kai kurių antioksidantų gamybą. Vis dėlto dėl nedidelės tyrimo apimties šie rezultatai kol kas laikomi preliminariais.
Organizmas pereina prie kitų energijos šaltinių
Ilgesnį laiką negaudamas maisto, organizmas pradeda naudoti alternatyvius energijos šaltinius. Vienas iš vykstančių procesų yra gliukoneogenezė – gliukozės gamyba iš kitų medžiagų, pavyzdžiui, aminorūgščių.
Tyrėjai pasninkavimo metu kraujyje aptiko daugiau kai kurių metabolitų, tarp jų – karnitino ir butirato. Šie pokyčiai rodo, kad energijai imamos naudoti ne vien įprastai gaunamos medžiagos. Taip pat gerokai padidėjo Krebso ciklo produktų kiekis. Tai siejama su aktyvesniu mitochondrijų darbu, kai ląstelės iš sukauptų atsargų išlaisvina daugiau energijos.
Keičiasi ląstelių veiklą reguliuojantys procesai
Pasninkaujant pakito ir purinų bei pirimidinų kiekiai. Šios medžiagos susijusios su baltymų sinteze ir genų raiška, todėl gauti duomenys rodo, kad ląstelės tokiomis sąlygomis gali keisti gaminamų baltymų pobūdį bei savo funkcijų reguliavimą.
Tai savaime neleidžia pokyčių vertinti tik kaip teigiamų ar neigiamų. Tyrimo rezultatai veikiau parodo, kad organizmas į maisto trūkumą reaguoja persikonfigūruodamas, o jo ląstelių veikla skiriasi nuo tos, kuri stebima įprastai valgant.
Vienas iš tyrimo autorių Takayuki Teruya pažymėjo: „Pastaruoju metu atlikti tyrimai parodė, kad kalorijų ribojimas gali lemti ilgesnę laboratorijose stebėtų gyvūnų gyvenimo trukmę, – teigia vienas iš tyrimo autorių Takayuki Teruya. – Deja, tikslaus šio poveikio mechanizmo kol kas atskleisti nepavyko.” Ši išvada primena, kad gyvūnų tyrimų rezultatai dar neatsako, kaip toks poveikis pasireiškia žmonėms.
Padaugėjo kai kurių antioksidantų
Tyrimo metu nustatyta, kad pasninkaujant kraujyje padidėjo ergotioneino ir karnozino koncentracija.
Šie antioksidantai gali būti organizmo reakcijos į oksidacinį stresą dalis. Laikinai sustiprėjęs stresas skatina apsauginių medžiagų gamybą, padedančią ląstelėms kovoti su laisvųjų radikalų daroma žala.
Mokslininkai taip pat užfiksavo didesnį leucino, izoleucino ir oftalminės rūgšties kiekį. Anksčiau šie pokyčiai buvo siejami su ilgesne gyvūnų gyvenimo trukme, tačiau vien šio tyrimo duomenų nepakanka teigti, kad pasninkas žmonėms lėtina senėjimą.
Reikalingi didesni tyrimai
Šiame eksperimente dalyvavo vos keturi žmonės, kurie pasninkavo 58 valandas. Todėl išvados nėra galutinės ir negali būti tiesiogiai pritaikytos visai populiacijai. Tyrėjai planuoja tyrimą pakartoti su didesne dalyvių grupe, kad patikrintų pastebėtus pokyčius ir išsiaiškintų, ar pasninkavimo naudą būtų įmanoma pasiekti neribojant kalorijų nuolat.
Kol kas pasninkavimas vertinamas kaip galimai veikiantis ne tik svorio kontrolę, bet ir medžiagų apykaitos procesus, susijusius su ląstelių atsparumu bei galimu senėjimo lėtėjimu. Tačiau praktiniam pritaikymui būtini didesnės apimties ir ilgesnės trukmės klinikiniai tyrimai.
Prieš imantis ilgalaikio pasninkavimo reikėtų pasitarti su gydytoju arba mitybos specialistu. Tai ypač svarbu žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ar vartojantiems vaistus, nes dabartiniai rezultatai dar nesuteikia pakankamo pagrindo savarankiškai taikyti tokią praktiką.