Pastarosiomis savaitėmis Vilniaus Santaros klinikų Priėmimo skyriuje pastebimai padaugėjo pacientų, atvežamų dėl širdies ir kraujagyslių sutrikimų. Greitosios medicinos pagalbos automobiliai į skyrių atvyksta dažniau, o hospitalizacijų dėl krūtinės anginos ir miokardo infarkto skaičius išaugo maždaug trečdaliu.
Karščio poveikis širdžiai
Karšti orai ir staigūs temperatūros pokyčiai gali paveikti kraujagyslių tonusą, skysčių balansą bei kraujo klampumą. Dėl to didėja trombozių, infarkto ir insulto rizika. Nors širdies ir kraujagyslių ligos dažniau kamuoja vyresnius žmones, dehidratacija ir orų permainos pavojingos ir jaunesniems pacientams.
Priėmimo skyrių darbuotojai pastebi, kad net anksčiau sveiki jauni žmonės naktimis kreipiasi dėl staigių širdies ritmo sutrikimų ar stipraus krūtinės skausmo.
„Nėra jokių abejonių, kad orai širdies ir kraujagyslių patologijai, tai ypač pastebėjome pastarąją savaitę, kai buvo didžiulės orų permainos. – Žinioms sakė VUL Santaros klinikų kardiologas Vytautas Juknevičius. – Ypač žmonėms paūmėja krūtinės angina, nemažai pacientų hospitalizavome dėl miokardo infarkto.“
Dažniausios klaidos karštomis dienomis
Gydytojai išskiria kelis elgesio įpročius, galinčius padidinti sveikatos riziką: per mažą suvartojamų skysčių kiekį, ilgą buvimą tiesioginėje saulėje, neatsargų fizinį krūvį karštyje ir netinkamą aprangą.
Skysčių trūkumas didina kraujo klampumą ir gali sudaryti palankesnes sąlygas trombams formuotis. Todėl galvos svaigimo, silpnumo ar net nestipraus krūtinės skausmo nereikėtų ignoruoti.
„Didžiausia klaida, kokią daro pacientai, jie vartoja per mažai skysčių, – komentavo gydytojas V. Juknevičius. – Dėl to padidėja kraujo klampumas, padidėja trombozių tikimybė, tuomet padidėja infarkto arba insulto rizika. Todėl karštesnėmis dienomis pacientai turėtų vengti tiesioginių saulės spindulių, turėtų vartoti daugiau skysčių.“
Apie karščio keliamą pavojų kalba ir Santaros klinikų Skubios medicinos centro vadovas Andrius Klimašauskas.
„Savaitgalį turėjome keletą ligonių, kurie patyrė šiluminį smūgį. Tie atvejai buvo susiję su tam tikromis situacijomis. Vienas buvo kariškis, kitas – žmogus iš viešojo transporto. Matyt, apie tokius žmones mes ir turėtume kalbėti“, – sakė Santaros klinikų Skubios medicinos centro vadovas Andrius Klimašauskas.
Kaip sumažinti riziką
Karštomis dienomis rekomenduojama:
- vengti tiesioginių saulės spindulių piko valandomis;
- rinktis lengvus natūralaus audinio drabužius ir dėvėti galvos apdangalą;
- dažnai gerti švarų vandenį;
- karštyje atsisakyti intensyvaus fizinio krūvio.
Širdies sutrikimų turintys žmonės turėtų reguliariai vartoti gydytojo paskirtus vaistus ir atidžiai stebėti savo savijautą. Jei pasijuntama blogai, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą – laiku suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę.
Vykstant į gamtą ar atostogaujant taip pat verta turėti buvimo vietos koordinates arba iš anksto žinoti, kaip jas perduoti skubiosios pagalbos tarnyboms. Tai gali padėti sumažinti delsimo riziką, kai žmogus pats negali tiksliai nurodyti, kur yra.
Atsargumas, pakankamas skysčių vartojimas ir dėmesys pirmiesiems simptomams gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių komplikacijų tikimybę net ir esant sudėtingoms oro sąlygoms.