Medus – tik vienas iš avilyje gaunamų produktų. Gydytojas Povilas Rimkus atkreipia dėmesį, kad žiedadulkės, bičių duonelė, bičių pienelis, propolis, vaškas ir net bičių nuodai pasižymi skirtinga sudėtimi bei galimu poveikiu žmogaus organizmui. Tačiau juos vartojant svarbu įvertinti ir galimas alergines reakcijas bei pasirinkti tinkamą dozę.
Medus pirmiausia vertinamas kaip energijos šaltinis
Didžiąją medaus dalį sudaro cukrūs – daugiausia gliukozė ir fruktozė, taip pat sacharozė. Jame randama apie 20 skirtingų aminorūgščių, o iš fermentų svarbiausia sacharazė, skaidanti cukrus į paprastesnius junginius. Vitaminų, mineralų ir baltymų meduje nėra daug, todėl jis labiausiai vertinamas kaip greitai energijos suteikiantis produktas.
Be to, medus tradiciškai naudojamas inhaliacijoms, kompresams, masažams ir vietiniam vartojimui.
Žiedadulkėse – daugybė biologiškai aktyvių medžiagų
Bitės žiedadulkes surenka nuo augalų, o skrisdamos iš vieno augalo ant kito padeda juos apdulkinti. Į avilį patenkančios skirtingų augalų žiedadulkės pasižymi įvairia sudėtimi. „Žiedadulkės prilimpa prie bičių kūnelio, kai jos atskrenda ant augalo. Su tomis prilipusiomis žiedadulkėmis ji atskrenda į avilį. Tačiau šias žiedadulkes bitės perneša nuo vieno augalo ant kito, taip juos apdulkindamos. Kadangi žiedadulkės surenkamos iš įvairių augalų, gaunama daug cheminių junginių, kurių indentifikuota apie 250“, – kalbėjo gydytojas.
Šiame produkte yra A, B grupės, C, D, E, K ir kitų vitaminų, angliavandenių bei kitų biologiškai aktyvių medžiagų.
Bičių duonelė – fermentuotos žiedadulkės
Bičių duonelė susidaro, kai bitės žiedadulkes suneša į korio akutes, suspaudžia, sumaišo su seilėmis ir nektaru, o vėliau konservuoja medumi bei vašku. „Bičių duonelė – tai bičių suneštos ir suslėgtos žiedadulkės korio akutėse, sumaišytos su bičių seilėmis ir nektaru, konservuotos medumi bei vašku. Tai seniausiai žinomas natūralus konservantas, taip pat pagrindinis bičių mitybos ir didžiausią energetinę vertę turintis produktas“, – pasakojo P.
Rimkus.
Palyginti su įprastomis žiedadulkėmis, duonelė yra labiau fermentuota, joje dažnai būna didesnė angliavandenių ir vitaminų koncentracija. Ji rekomenduojama profilaktiškai, taip pat pagyvenusiems žmonėms. Dažniausiai nurodoma paros dozė – 10–15 g.
Bičių pienelis naudojamas lervutėms maitinti
Bičių pienelis, dar vadinamas „karališkąja žele“, yra bičių darbininkių žandų ir ryklės sekrecijos liaukų išskiriamas skystis. Juo maitinamos lervutės, tačiau būsima motinėlė bičių pieneliu maitinama gausiau ir ilgiau. Trumpiau šiuo produktu maitinamos lervutės išsivysto į bites darbininkes.
„Bičių pienelis dar vadinamas „karališkąja želė“. Tai skystis, kurį išskiria bičių darbininkių žandų ir ryklės sekrecijos liaukos. Juo bitės maitina lervutes. Lervutė, iš kurios bus auginama motinėlė, gausiau ir ilgiau maitinamos bičių pieneliu. Iš lervučių, kurios maitinamos trumpiau, išsivysto bitės darbininkės“, – sakė gydytojas.
Bičių pienelyje nustatyta įvairių biologiškai aktyvių junginių, B grupės vitaminų ir mineralų. Jam priskiriamas poveikis ląstelių regeneracijai, eritrocitų ir hemoglobino kiekio didinimui, cholesterolio mažinimui bei antioksidacinės savybės.
Propolis avilyje atlieka higienos funkciją
Propolis, dar vadinamas pikiu, gaminamas iš augalų išskiriamų dervingų medžiagų. Bitės jas surenka, apdoroja ir naudoja avilyje: užklijuoja landas, pritvirtina korių kraštus bei padengia korių narvelius.
„Propolis arba pikis – bičių surinktos ir apdorotos augalų išskiriamos dervingos medžiagos, kurias bitės perdirba ir naudoja avilyje užklijuojant landas, pritvirtinant korių kraštus, padengia korių narvelius. Tai viena iš avilyje naudojamų higienos priemonių, todėl ši medžiaga yra gana stiprus antibiotikas ar antiseptikas“, – kalbėjo P. Rimkus.
Propolis pasižymi priešuždegiminėmis, antibakterinėmis ir žaizdų gijimą skatinančiomis savybėmis. Jis naudojamas sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, esant virškinimo sutrikimams ar odos infekcijoms.
Bičių nuodai ir vaškas taip pat naudojami apiterapijoje
Bičių nuodų sudėtyje yra melitino, histamino ir uždegimą moduliuojančių fermentų. „Bičių nuodus gamina didžioji ir mažoji liaukos, didžioji rūgštines medžiagas, mažoji šarmines. Bitė yra unikalus vabzdys, tartum vienkartinis švirkštas, kurį sukūrė gamta. Bitei įgėlus suleidžiami visi nuodai, palikus savo geluonį ji miršta po įgėlimo. Gelia tik bitės motinėlės arba bitės darbininkės, jos atiduoda savo gyvybę už bendruomenę“, – sakė P. Rimkus.
Apiterapijoje bičių įgėlimai kartais taikomi reumatui gydyti ir imunoterapijai, tačiau tokios procedūros galimos tik užtikrinus griežtą medicininę priežiūrą.
Bičių vaškui taip pat priskiriamos antibakterinės ir priešuždegiminės savybės. Jis naudojamas odos bei kvėpavimo takų problemoms gydyti, neretai derinamas su medumi arba propoliu, kai atliekamos inhaliacijos ar naudojami vietiniai kompresai.
Prieš vartojant svarbu įvertinti saugumą
Bičių produktų sudėtis ir galimas poveikis skiriasi, todėl jų pasirinkimas bei dozavimas turi reikšmės saugumui. Alergiškiems bičių produktams žmonėms, taip pat sergantiesiems sisteminėmis ligomis prieš pradedant juos reguliariai vartoti rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Svarbu atsižvelgti ir į produkto kilmę bei kokybę.