Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos tebėra pagrindinė mirties priežastis. Prevencija ypač svarbi vasarą, kai aukšta temperatūra gali keisti kraujospūdį, sutrikdyti skysčių ir mineralų pusiausvyrą bei apsunkinti širdies darbą. Tai aktualu ne tik sergantiems, bet ir į rizikos grupę patenkantiems žmonėms.
Higienos instituto duomenimis, 2018 metais kraujotakos sistemos ligos sudarė 55,4 proc. visų mirčių – daugiau nei pusę. Šie skaičiai rodo, kad reguliarūs sveikatos patikrinimai ir kasdieniai įpročiai gali padėti laiku pastebėti rizikas, išsaugoti gyvybę ir pagerinti gyvenimo kokybę.
„Atitinkamai, didelę dalį mūsų išmokų klientams sudaro būtent širdies ir kraujagyslių ligų atvejai, todėl primename reguliariai tikrintis sveikatą ir vadovautis sveiko gyvenimo taisyklėmis. Deja, kartais žmonės su pavojingomis ligomis susiduria kai keisti kažką – per vėlu“, – sako „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ produktų ir rizikos valdymo skyriaus vadovė Brigita Poškuvienė.
Kaip elgtis per karščius?
Karštomis dienomis patariama rinktis vėsesnes vietas ir dėvėti lengvus, natūralaus pluošto drabužius. Vis dėlto patalpų nereikėtų pernelyg atšaldyti: lauko ir vidaus temperatūrų skirtumas neturėtų viršyti 7 laipsnių, nes priešingu atveju gali kilti kitų sveikatos problemų, pavyzdžiui, peršalimas.
Taip pat svarbu nepamiršti subalansuotos mitybos, rinktis lengvai virškinamą maistą ir gerti mineralinį vandenį, kad organizme būtų palaikoma mineralų pusiausvyra. Suaugusiam žmogui įprastai reikėtų išgerti apie du litrus vandens, tačiau sergantieji hipertonine liga dėl tinkamo skysčių kiekio turėtų konsultuotis su gydytoju kardiologu.
Vaistininkė I. Norkienė pabrėžia, kad maždaug nuo 40 metų vyrams verta apsilankyti pas gydytojus ir pasitikrinti širdies bei kraujagyslių būklę. Šio amžiaus vyrams taikomos specialios su širdies sveikata susijusios patikrinimo programos, nes jie patenka į rizikos grupę.
10 būdų sumažinti širdies ligų riziką
Širdies ir kraujagyslių sveikatai įtakos turi daugybė kasdienių sprendimų.
Svarbiausi iš jų:
- Kontroliuokite kraujospūdį. Reguliariai jį matuokite, o pastebėję pokyčių kreipkitės į gydytoją. Ilgainiui padidėjęs arterinis spaudimas gali pažeisti širdį ir kraujagysles.
- Tikrinkite cholesterolio ir trigliceridų kiekį. Tyrimai leidžia įvertinti riebalų kiekį kraujyje. Gyvensenos pokyčiai ir, jei reikia, medikamentai padeda mažinti aterosklerozės riziką.
- Rūpinkitės kūno mase. Antsvorio mažinimas gali padėti kontroliuoti kraujospūdį, gerinti gliukozės apykaitą ir sumažinti metabolinių sutrikimų tikimybę.
- Rinkitės subalansuotą mitybą. Valgykite daugiau daržovių, vaisių, viso grūdo produktų ir liesų baltymų, o sočiųjų riebalų, druskos bei pridėtinio cukraus vartokite mažiau. Mityba tiesiogiai veikia kraujospūdį ir cholesterolio lygį.
- Būkite fiziškai aktyvūs. Bent 150 minučių vidutinio intensyvumo veiklos per savaitę, pavyzdžiui, spartaus vaikščiojimo, stiprina širdį ir gerina kraujotaką.
- Alkoholį vartokite saikingai. Didelis jo kiekis gali didinti kraujospūdį, skatinti svorio augimą ir prisidėti prie kitų rizikų.
- Nerūkykite. Rūkymas kenkia kraujagyslėms ir didina infarkto bei insulto tikimybę. Mesti rūkyti gali padėti gydymas ir įvairios paramos priemonės.
- Mokykitės valdyti stresą. Ilgalaikis stresas širdį veikia tiesiogiai, didindamas kraujospūdį, ir netiesiogiai, skatindamas žalingus įpročius. Jei reikia, verta ieškoti atsipalaidavimo būdų ar kreiptis į specialistą.
- Kontroliuokite cukrinį diabetą. Ši liga gerokai padidina širdies ligų riziką, todėl svarbu stebėti gliukozės kiekį ir laikytis gydytojo rekomendacijų.
- Skirkite pakankamai laiko miegui. Reguliarus 7–9 valandų trukmės kokybiškas miegas padeda reguliuoti kraujospūdį, medžiagų apykaitą ir hormonų pusiausvyrą.
Simptomai, kurių negalima ignoruoti
Jeigu atsiranda insultui ar infarktui būdingų požymių, būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Insultą gali išduoti pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, vienos kūno pusės nutirpimas, kalbos ar regos pokyčiai bei stiprus galvos skausmas.
Infarktui būdingi stiprus krūtinės skausmas, į ranką, kaklą ar pilvą plintantis skausmas, dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas ir svaigimas. Kuo greičiau suteikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė išgelbėti gyvybę ir sumažinti negrįžtamą žalą.
Reguliarus sveikatos tikrinimas ir nuoseklus šių rekomendacijų laikymasis gali reikšmingai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei padėti išlaikyti geresnę gyvenimo kokybę.