Kaune atliktas dešimtmetį trukęs tyrimas parodė, kad gyvenamoji aplinka gali būti susijusi su kraujospūdžiu ir metabolinio sindromo rodikliais. Išanalizavę 1 354 žmonių duomenis, tyrėjai vertino ne tik oro taršos ir atstumo iki judrių kelių reikšmę, bet ir gyvenamosios vietos tipą – daugiabutį arba nuosavą namą.
Vertinti taršos, žaliųjų erdvių ir būsto veiksniai
Tyrimo metu buvo nagrinėjamas vidutinis oro užterštumas, atstumas iki didesnių nei 1 ha žaliųjų erdvių ir atstumas iki pagrindinių kelių. Taip pat vertinta, ar dalyviai gyvena daugiabutyje, ar nuosavame name. Analizėje atsižvelgta į amžių, kūno masės indeksą, rūkymą, alkoholio vartojimą, fizinį aktyvumą ir medikamentų vartojimą.
Duomenys parodė, kad ilgalaikis didesnės oro taršos poveikis buvo susijęs su mažesniu „gerojo“ DTL/HDL cholesterolio kiekiu ir didesne trigliceridų koncentracija. Tuo metu gyvenimas mažesniu nei 200 metrų atstumu nuo didelio kelio buvo siejamas su didesne hipertenzijos rizika.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad eismo sukelta tarša reikšmingai neigiamai veikė būtent daugiabučiuose gyvenančius žmones. Nuosavuose namuose gyvenusių asmenų rizika nepadidėjo, net kai jų užterštumo lygis buvo panašus.
Kuo gali skirtis gyvenamoji aplinka?
Pasak tyrimo autorių, vienas iš galimų paaiškinimų – daugiabučiuose dažniau tenka gyventi mažesnėse erdvėse, todėl vienam žmogui gali tekti mažiau gyvenamojo ploto. Prastesnė garso ir oro izoliacija taip pat gali sustiprinti triukšmo bei teršalų poveikį.
Reikšmės gali turėti ir socialinės bei ekonominės aplinkybės. Daugiabučiuose gyvenantys žmonės neretai gauna mažesnes pajamas ir gali turėti prastesnę prieigą prie sveikatinimo išteklių.
Tyrime išryškėjo ir žaliųjų erdvių svarba. Kaip teigiama, „Arterinės hipertenzijos išsivystymo rizika buvo didesnė tiems, kurie gyvena daugiau nei 300 m atstumu nuo žaliosios erdvės.“
Pagrindinė tyrėja teigė: “Mūsų [tyrimo] rezultatai leidžia teigti, kad daugiabučiuose vienam asmeniui tenkančią gyvenamąją erdvę reikia reguliuoti kaip įmanoma labiau, taip pat būtina pagerinti butų garso izoliaciją ir skatinti žaliųjų erdvių kūrimą.”
Tyrimo ribotumai ir galimos priemonės
Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad ne visada tiksliai įmanoma nustatyti realų kiekvieno žmogaus patiriamą triukšmo ir teršalų poveikį.
Rezultatus taip pat gali veikti skirtingas gyvenimo būdas ir darbo vieta.
Vis dėlto, daugėjant šią sąsają pagrindžiančių įrodymų, siūloma imtis prevencinių veiksmų. Tarp galimų sprendimų minimi butų vėdinimo gerinimas naudojant rekuperaciją, kokybiškesni langai ir garso izoliacija, mažesnis druskos vartojimas, didesnis fizinis aktyvumas bei sveikesnė mityba. Taip pat svarbu plėsti žaliąsias erdves gyvenamuosiuose rajonuose.
Miesto planuotojams ir politikos formuotojams šie duomenys gali būti svarbūs derinant miesto plėtrą bei transporto infrastruktūrą su sveikatos apsaugos tikslais. Ypač tai aktualu planuojant daugiabučių kvartalus ir užtikrinant žaliųjų erdvių prieinamumą.