Plaučių vėžys išlieka viena dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje ir pasaulyje. Mūsų šalyje kasmet nustatoma maždaug 1 200 naujų šios ligos atvejų. Nors didžiausiu rizikos veiksniu laikomas rūkymas, plaučių vėžys gali išsivystyti ir niekada nerūkiusiems žmonėms.
Simptomai ne visada būna specifiniai, todėl juos lengva priskirti peršalimui ar kitoms sveikatos problemoms. Vis dėlto užsitęsę ar pasikeitę požymiai turėtų būti aptarti su gydytoju. Ankstyvas ištyrimas gali suteikti daugiau gydymo galimybių ir padėti išsaugoti gyvenimo kokybę.
Požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti
- Ilgai trunkantis kosulys. Jei kosulys nepraeina kelias savaites ar net mėnesį ir nepagerėja taikant gydymą, reikėtų kreiptis į gydytoją. Užsitęsęs kosulys gali būti vienas pirmųjų ligos signalų.
- Pasikeitęs kosulys. Sunerimti verta tuomet, kai kosulys tampa dažnesnis ar skausmingesnis, taip pat jei atsikosėjus pastebima kraujo priemaišų. Tokie pokyčiai gali rodyti kvėpavimo takų pažeidimą.
- Dusulys ir pasunkėjęs kvėpavimas. Plaučiuose esantis auglys gali trukdyti orui patekti į kvėpavimo takus arba užimti dalį plaučių audinio. Dėl to dusulys gali pasireikšti fizinio krūvio metu, o kartais – ir ramybėje.
- Skausmas krūtinėje, nugaroje ar kauluose. Pačiuose plaučiuose skausmo receptorių nėra, tačiau ligai išplitus į aplinkinius audinius ar metastazavus gali atsirasti skausmas krūtinės srityje, nugaroje ar kauluose.
- Švokštimas arba švilpimas kvėpuojant. Dėl auglio susiaurėję kvėpavimo takai gali sukelti švokštimą. Šis požymis neretai palaikomas astmos ar alergijos simptomu.
- Užkimęs balsas. Navikui pažeidus nervines struktūras, susijusias su gerklų valdymu, balsas gali tapti gilesnis, prikimęs ar šiurkštus. Jei tokie pokyčiai tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, verta pasitikrinti.
- Nepaaiškinamas svorio kritimas ir silpnumas. Neplanuotas svorio mažėjimas gali būti susijęs su onkologiniu procesu, nes vėžinės ląstelės naudoja organizmo resursus ir keičia medžiagų apykaitą.
- Galvos skausmas ir veido tinimas. Navikui spaudžiant viršutinę tuščiąją veną, gali sutrikti kraujo nutekėjimas iš galvos ir kaklo. Tuomet gali pasireikšti galvos skausmas, veido tinimas ar kiti neurologiniai simptomai.
Kodėl svarbu išsitirti kuo anksčiau
Kadangi plaučių vėžio požymiai dažnai būna bendro pobūdžio, liga neretai nustatoma vėlyvesnėse stadijose – net apie 40 proc. atvejų. Krūtinės ląstos rentgenograma, kompiuterinė tomografija, bronchoskopija su biopsija ir kiti tyrimai gali padėti ligą nustatyti anksčiau. Tuomet gydymo galimybės ir išgyvenamumas yra geresni.
Gydymo būdas parenkamas atsižvelgiant į vėžio tipą ir stadiją. Jis gali apimti operaciją, chemoterapiją, radioterapiją, taikinį gydymą arba imunoterapiją.
Kaip sumažinti riziką
Svarbiausia prevencijos priemonė – nerūkyti arba atsisakyti rūkymo. Taip pat patariama vengti pasyvaus rūkymo, atkreipti dėmesį į darbo aplinką, kurioje gali būti cheminių medžiagų ar dulkių, ir, jei įmanoma, patikrinti radono lygį namuose.
Lietuvoje vykdomos krūties, gimdos kaklelio, prostatos ir storosios žarnos vėžio prevencinės programos, tačiau masinės plaučių vėžio patikros šalyje nevykdomos.
Pastebėjus išvardytus simptomus ar kitus neįprastus savijautos pokyčius, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją arba pulmonologą. Laiku atlikta konsultacija ir tyrimai gali padėti ligą nustatyti anksčiau.