Neišgyventos emocijos, ilgalaikis stresas ir neapdorotos psichologinės traumos gali paveikti ne tik savijautą, bet ir kūną. Kai su emocijomis susitvarkyti nepavyksta, jos tarsi tampa papildomu „bagažu“, galinčiu turėti įtakos fizinei bei psichinei sveikatai.
Kaip psichologinė įtampa pasireiškia fiziškai?
Emocinis krūvis gali būti siejamas su ilgai trunkančiu skausmu, hormonų pusiausvyros pokyčiais, virškinimo sistemos sutrikimais, dažnais galvos skausmais, miego problemomis, krūtinės skausmu ar lėtine raumenų įtampa. Kai kuriuos žmones taip pat vargina nerimo arba panikos priepuoliai.
Tokie simptomai ne visuomet reiškia psichologinę priežastį, todėl jų nereikėtų automatiškai priskirti vien emocijoms. Vis dėlto jie gali būti signalas, kad organizmui reikia daugiau dėmesio ir tinkamos priežiūros.
Kūno sritys, kuriose gali atsispindėti emocinis skausmas
Galva ir pakaušis. Šių sričių skausmas gali būti susijęs su psichine perkrova, nuolatine įtampa ir nesibaigiančiu minčių srautu. Kai smegenys ilgą laiką išlieka įtampos būsenoje, gali atsirasti migrena arba įtampos tipo galvos skausmai.
Žandikaulis. Skausmas šioje srityje ar įprotis griežti dantimis kartais siejamas su neišreikštu pykčiu ir sunkumais išsakant savo jausmus. Simptomą verta stebėti, nes ilgainiui jis gali prisidėti prie smilkininio apatinio žandikaulio sąnario problemų.
Kaklas ir pečiai. Ilgalaikis stresas bei stiprus pareigos jausmas gali lemti nuolatinę šių raumenų įtampą. Tarsi fiziškai nešami rūpesčiai riboja judesius ir skatina skausmą.
Gerklė. Jei žmogui sunku pasakyti, kas jį skaudina arba ko jis nori, gali atsirasti sausumas, užkimimas ar pasikartojantis uždegimas, kai nėra aiškios infekcijos priežasties.
Krūtinė ir širdies sritis. Sielvartas, liūdesys bei emocinis stresas gali būti jaučiami kaip spaudimas ar skausmas krūtinėje.
Kadangi šie pojūčiai gali būti ir fizinės, ir emocinės kilmės, svarbu įvertinti abu galimus aspektus.
Skrandis ir žarnynas. Nerimas bei baimė dažnai paveikia virškinimą. Dėl streso gali padidėti jautrumas maistui, atsirasti skrandžio skausmų arba dirgliosios žarnos simptomų.
Dubens sritis. Ši kūno vieta kartais siejama su neišspręstomis traumomis ar toksiškais santykiais. Emocinė įtampa gali pasireikšti ir fiziniu diskomfortu dubens srityje.
Kas gali padėti sumažinti somatinę įtampą?
Dirbant su somatiniu skausmu gali būti taikomi somatiniai pratimai. Jie padeda geriau pastebėti kūno pojūčius, skatinti atsipalaidavimą ir palaipsniui mažinti sukauptą įtampą. Naudingais gali būti reguliarūs kvėpavimo pratimai, kūno skenavimas, švelnus tempimas ir judesio terapija.
Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad per 30 dienų galima pajusti reikšmingą palengvėjimą. Vis dėlto pokyčių greitis priklauso nuo traumos gylio ir individualių aplinkybių. Todėl savarankišką darbą verta derinti su profesionalia pagalba ir išlaikyti realistiškus lūkesčius.
Kada reikėtų kreiptis į specialistus?
Į gydytoją būtina kreiptis, jei skausmas nepraeina, smarkiai riboja kasdienį gyvenimą arba kartu pasireiškia neurologiniai ar kardiologiniai simptomai. Psichologas arba somatinės terapijos specialistas gali padėti geriau suprasti emocinius veiksnius ir sudaryti saugų traumų apdorojimo planą.
Kūnas yra tarsi namai, kuriuose gyvename. Laiku pastebėti signalai, dėmesys savo savijautai ir reguliarus streso mažinimas gali padėti rūpintis tiek fizine, tiek psichine sveikata.