Senstant laimės ir gyvenimo kokybės pojūtis nebūtinai silpnėja. Nors vyresnis amžius dažnai siejamas su prastėjančia sveikata ir mažėjančiu socialiniu ratu, Anglijoje atlikta apklausa atskleidė skirtingas moterų ir vyrų tendencijas: sulaukusios 85 metų moterys neretai jaučiasi laimingesnės nei jaunesnės jų kartos, o tokio paties amžiaus vyrų pasitenkinimas gyvenimu dažniau mažėja.
Moterų ir vyrų savijauta senstant skiriasi
Apklausos duomenimis, 85 metų moterų subjektyvus laimės lygis dažnai būna aukštesnis nei jaunesnių moterų. Tuo metu vyrų savijauta vėlyvuoju gyvenimo etapu linkusi prastėti. Šio skirtumo negalima visiškai paaiškinti sveikatos būkle: nors tokio amžiaus moterims protinės sveikatos problemos fiksuojamos dažniau nei vyrams, tai netrukdo augti bendram pasitenkinimo savimi jausmui.
Mažesnė kasdienių įsipareigojimų našta
Vienas galimų paaiškinimų susijęs su šeimos vaidmenimis ir socialiniais ryšiais. Tradiciškai moterys dažnai prisiima didesnę emocinės priežiūros naštą – rūpinasi vaikais, šeima ir namų ūkiu. Tai ilgalaikiai įsipareigojimai, reikalaujantys nuolatinio dėmesio.
Vaikams išsikrausčius, o vėliau statistiškai mirus sutuoktiniui ar pagyvenusiems tėvams, šių pareigų apimtis gali sumažėti. Atsiradusi daugiau laisvės leidžia mažiau nerimauti dėl kitų ir daugiau dėmesio skirti savo poreikiams.
Mažėja ir visuomenės spaudimas
Mokslininkai atkreipia dėmesį ir į sociokultūrinius veiksnius. Su amžiumi moterys gali pajusti mažesnį spaudimą atitikti jaunystės grožio, išvaizdos bei aprangos normas. Dėl to gali stiprėti savęs priėmimas ir mažėti poreikis lyginti save su kitais.
Vyrų savivertė neretai labiau susijusi su profesiniais pasiekimais ir gebėjimu aprūpinti šeimą. Sveikatai prastėjant ar išėjus į pensiją galimybės save realizuoti šiais būdais sumažėja. Tai gali neigiamai paveikti pasitenkinimą gyvenimu.
Gerovę lemia ne vien amžius
Tyrimas taip pat primena, kad svarbus išlieka ekonominis saugumas. Mažesnes pajamas gaunantys žmonės paprastai būna mažiau patenkinti gyvenimu, nes susiduria su didesniu stresu ir materialiniais rūpesčiais.
Abiejų lyčių vyresnių žmonių savijautą gali bloginti ir kitos aplinkybės:
- socialinė izoliacija;
- prasta sveikata;
- ribotas paslaugų prieinamumas;
- finansinis nesaugumas.
Kaip būtų galima padėti vyresniems žmonėms?
Žinojimas, kad vyresnių moterų laimė gali didėti, o vyrų – mažėti, gali būti naudingas planuojant socialinę politiką ir bendruomenines priemones. Vyrams svarbu padėti išlaikyti socialinius ryšius, atrasti prasmingos veiklos pasibaigus profesiniam gyvenimui ir prireikus gauti psichologinę pagalbą. Ne mažiau svarbus ir finansinis saugumas.
Vyresnių žmonių savijautą taip pat gali stiprinti tarpusavio bendravimas, savanoriška veikla ir galimybės save realizuoti ne tik darbe. Laimė priklauso nuo daugelio veiksnių – sveikatos, santykių, ekonominės padėties ir asmeninių išteklių. Geriau supratus, kas padeda išlaikyti pasitenkinimą skirtingais gyvenimo etapais, galima kurti veiksmingesnes priemones vyresniems žmonėms įtraukti ir palaikyti.