Miokardo infarktas yra viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje ir Lietuvoje. Mūsų šalyje kasmet nuo kraujotakos sistemos ligų miršta daugiau nei 23 tūkst. žmonių. Todėl svarbu atpažinti ne tik ryškius, bet ir ankstyvus organizmo siunčiamus signalus – laiku suteikta pagalba gali padidinti išgyvenimo tikimybę ir sumažinti ilgalaikių komplikacijų riziką.
Simptomai ne visada būna akivaizdūs
Infarkto požymiai ne visuomet iš karto siejami su širdimi. Kai kuriems žmonėms diskomfortas gali pasirodyti panašus į virškinimo sutrikimą ar streso sukeltą negalavimą. Todėl verta atkreipti dėmesį į simptomų pasikartojimą, trukmę ir stiprumą, ypač jei jie tęsiasi kelias dienas arba palaipsniui stiprėja.
Įspėjamieji požymiai
- Virškinimo sutrikimai, pykinimas ir rėmuo. Šiuos negalavimus dažnai bandoma paaiškinti suvalgytu maistu. Vis dėlto, jei jie kartojasi be aiškios priežasties ir kartu jaučiamas silpnumas, reikėtų kreiptis į gydytoją. Kartais tai gali būti ankstyvųjų infarkto simptomų dalis.
- Nerimas ir miego sutrikimai. Ilgalaikis stresas bei dažni nerimo epizodai gali rodyti ne tik psichologinę, bet ir fizinę širdies apkrovą. Jeigu kartu pasireiškia pykinimas ar virškinimo problemos, verta atlikti išsamesnius tyrimus.
- Skausmas ar spaudimas krūtinėje. Dažniausiai su infarktu siejamas krūtinės skausmas, spaudimo arba deginimo pojūtis. Tačiau moterims miokardo infarktas gali pasireikšti ir be ryškaus krūtinės skausmo. Jos dažniau gali jausti diskomfortą peties, rankos, sprando ar žandikaulio srityse.
- Staigus ir gausus prakaitavimas. Prakaitavimas yra įprastas fiziologinis reiškinys, tačiau be aiškios priežasties atsiradęs gausus prakaitavimas, ypač kartu su silpnumu ar skausmu, gali signalizuoti apie širdies problemą.
- Nepaaiškinamas stiprus nuovargis. Neįprastas silpnumas, trunkantis kelias dienas ir trukdantis atlikti įprastus darbus, gali būti ankstyvas širdies sutrikimų požymis.
- Dusulys ir galvos svaigimas. Sutrikus širdies veiklai, audiniai gali būti nepakankamai aprūpinami deguonimi, todėl atsiranda kvėpavimo sunkumų ir svaigimas. Šie požymiai neretai būna vieni pirmųjų ir pasireiškia kartu su kitais simptomais.
Ką daryti ir kaip mažinti riziką
Pastebėjus galimus infarkto simptomus, delsti nereikėtų – skambinkite skubios pagalbos numeriu ir kuo aiškiau nurodykite, ką jaučiate. Medikų teigimu, ištikus infarktui nereikėtų bijoti naudotis defibriliatoriumi. Greitai suteikta pirmoji pagalba, įskaitant širdies masažą ir, jei yra galimybė, automatizuoto išorinio defibriliatoriaus (AED) panaudojimą, gali išgelbėti gyvybę.
Širdies ligų riziką padeda mažinti arterinio kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolė, rūkymo atsisakymas, reguliarus fizinis aktyvumas, antsvorio mažinimas bei cukrinio diabeto kontrolė. Reguliarūs sveikatos patikrinimai leidžia anksčiau nustatyti rizikos veiksnius ir laiku imtis tinkamų priemonių.
Žinios apie galimus infarkto požymius ir greita reakcija gali būti svarbios gelbstint savo ar artimo žmogaus gyvybę. Pajutus nerimą keliančius simptomus, svarbu jų nenuvertinti ir kreiptis pagalbos.