Nuolatinė įtampa, nerimas ir emocinis nuovargis daugeliui tapo įprasta kasdienybės dalimi. Stresą dažnai palaiko ne viena priežastis, o keli kartu veikiantys veiksniai – darbo krūvis, šeimos rūpesčiai, miego stoka ir pernelyg greitas gyvenimo tempas. Psichologas Paulius Rakštikas siūlo pradėti nuo labai konkretaus žingsnio: išsamiai įvertinti savo įprastą dienotvarkę.
Sudėtinga suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą
Psichologijos klasikas Sigmundas Freudas brandžios asmenybės iššūkį siejo su gebėjimu mylėti ir dirbti. Ši mintis aktuali ir šiandien, kai žmonėms tenka derinti santykius, šeimą, vaikų priežiūrą bei rūpinimąsi artimaisiais su darbu, karjera ir profesinėmis ambicijomis.
Nuolatinis bandymas patenkinti visus šiuos reikalavimus gali tapti ilgalaikės įtampos ir nuovargio šaltiniu. Moksliniai duomenys rodo, kad su stresu darbe susiduria nuo 25 iki 80 proc. žmonių – tikslus rodiklis priklauso nuo profesijos ir aplinkybių. Didėjant siekiams ir atsakomybėms, didėja ir pervargimo rizika. Dėl to gali nukentėti darbingumas, gyvenimo džiaugsmas bei santykiai su kitais.
Kasdienę įtampą didinantys veiksniai
Stresą lemia ne tik darbo bei šeimos įsipareigojimai. Prie nervinės įtampos taip pat prisideda greitas gyvenimo tempas, aukšti reikalavimai sau, nepakankamas miegas ir mažas fizinis aktyvumas. Situaciją gali apsunkinti sveikatos sutrikimai, prasta mityba bei žinių apie streso valdymą trūkumas.
Motyvacijos keisti žalingus įpročius stoka taip pat gali trukdyti sumažinti įtampą. Todėl veiksmingas streso valdymas paprastai nėra susijęs su viena trumpalaike priemone – svarbu nuosekliai peržiūrėti ir keisti kasdienę gyvenimo organizaciją.
Kas gali padėti atsipalaiduoti
Įtampą mažinti padeda laikas gamtoje, reguliarus judėjimas, mėgstama veikla, kelionės ir kokybiškas bendravimas su artimaisiais. Papildomai nervų sistemą nuraminti ir miegą pagerinti gali padėti augaliniai preparatai. Galimas mišinys iš šių sudedamųjų dalių:
- sausojo valerijonų ekstrakto;
- melisų lapų;
- apynių spurgų, kurie ypač gali būti naudingi moterims;
- ramunėlių žiedų;
- pipirmėčių lapų.
Svarbu nepamiršti, kad sausojo valerijonų ekstrakto nerekomenduojama vartoti kartu su sausuoju gudobelių ekstraktu. Vaistinių augalų derinys gali sustiprinti jų poveikį, tačiau prieš pradedant vartoti tokius preparatus reikėtų pasitarti su gydytoju.
Psichologo siūlomas pirmasis žingsnis
Psichologas ir dėmesingo įsisąmoninimo instruktorius Paulius Rakštikas pabrėžia, kad pokyčius verta pradėti nuo objektyvaus savo laiko įvertinimo. Jo siūlymas – viename lape, valandų tikslumu, surašyti įprastos savaitės dienotvarkę.
„Pirmiausiai aš kviesčiau padaryti labai paprastą dalyką. Ant lapo popieriaus surašyti savo įprastos savaitės dienotvarkę, valandų tikslumu: pasižymėti tiek pačią veiklą, tiek tam tikras pastabas, kas „šauna“ į galvą. Kada keliuosi, ką veikiu pirmą valandą, ką vėliau; kada valgau, su kuo valgau, ką valgau; kiek judu fiziškai kasdien, kiek skiriu laiko draugams ir kiek grynai sau.
Šaunu, jei tokį aprašymą pavyktų sutalpinti į vieną lapą, pateikiant informaciją labai koncentruotai ir aiškiai.
Pažvelgę į objektivų dienotvarkės vaizdą dažnai nustembame: mūsų dienos struktūra gali smarkiai skirtis nuo to, ką įsivaizdavome. Ideali pusiausvyra apima reguliariai 7 valandas miego, kasdienį judėjimą, saikingą sveiką mitybą, bent vieną valandą kasdien ramiai veiklai ir porą dienų per savaitę poilsio nuo darbo.
Tokios dienotvarkės analizė gali parodyti, kam skiriama per daug laiko ir kur jo trūksta poilsiui, judėjimui ar bendravimui. Jei pokyčius įgyvendinti vienam sudėtinga, galima į pagalbą pasitelkti draugą – pasikeisti dienotvarkėmis ir suteikti vienas kitam konstruktyvų grįžtamąjį ryšį.
Ilgalaikę įtampą paprastai padeda įveikti ne vienkartinis sprendimas, o nuoseklus kasdienybės pertvarkymas ir pastovi savęs priežiūra.