Rūkymo kiekio sumažinimas iki vienos cigaretės per dieną savaime nereiškia, kad pavojus sveikatai tampa nereikšmingas. Tyrimų duomenimis, toks įprotis vis dar gerokai didina širdies ligų ir insulto riziką. Vidutiniškai po vieną cigaretę per dieną rūkantys žmonės patiria maždaug pusę rizikos, tenkančios surūkantiems visą pakelį ar daugiau.
Rizika išlieka net rūkant nedaug
Viena cigaretė per dieną vyrams siejama su maždaug 46 proc. didesne širdies ligų rizika ir 41 proc. didesne insulto tikimybe, palyginti su nerūkančiais žmonėmis. Tyrime taip pat nurodoma, kad iš šimto asmenų, rūkančių po vieną cigaretę kasdien, apie trys susiduria su širdies sveikatos problemomis. Tokie padariniai gali būti sunkūs tiek pačiam žmogui, tiek jo šeimai.
Rūkymas išlieka opi problema ir Lietuvoje – rūko maždaug trečdalis gyventojų, o nuo insulto kasmet miršta tūkstančiai žmonių. Pasaulyje ši liga nusineša milijonus gyvybių, todėl rizikos veiksnių, ypač rūkymo, mažinimas laikomas itin svarbiu.
Kaip tabako dūmai veikia organizmą?
Net nedidelis nikotino ir kitų tabako dūmuose esančių cheminių medžiagų kiekis gali paveikti kraujagysles. Didėja uždegimas, mažėja jų elastingumas, o kartu kyla trombų susidarymo rizika. Širdies ir kraujagyslių ligos dažnai progresuoja lėtai, tačiau tiek vienkartinis, tiek reguliarus kontaktas su tabako produktais didina tikimybę, kad liga prasidės anksčiau ar vystysis sparčiau.
Užsitęsęs kosulys gali signalizuoti rimtą ligą
Sveikatos patikrų svarbą pabrėžia ir pašnekovas:
„Žmonės turi eiti tikrintis sveikatą. Blogai yra tada, kai manoma, kad kosulys – paprastas bronchitas. Kai jo nepavyksta išgydyti, specialistas galvoja „Gal tai plaučių uždegimas?“
„Kai ir ši diagnozė nepasitvirtina, yra ieškoma tuberkuliozės, skiriami vaistai nuo šios ligos. Dar laukiama 6–7 mėnesių, o kai įsitikinama, kad toks gydymas nepadeda, galiausiai įtariamas plaučių vėžys.
O tada paaiškėja, kad ši liga jau išplitusi. Deja, mes turime tokių „neatpažintų“ atvejų“, – pripažino pašnekovas.
Ką galima padaryti?
Veiksmingiausias pasirinkimas – visiškai atsisakyti rūkymo. Vien tik sumažinti cigarečių skaičių nepakanka, nes net ir maži kiekiai išlaiko sveikatos riziką. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kitus veiksnius:
- mažinti alkoholio vartojimą;
- rinktis subalansuotą mitybą;
- kontroliuoti kūno svorį, kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį;
- išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą ir reguliariai mankštintis.
Šie įpročiai gali reikšmingai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Prireikus verta kreiptis pagalbos dėl rūkymo nutraukimo.
Pasinaudoti prevencinėmis programomis
Anksti nustatyti sveikatos sutrikimus padeda valstybės finansuojamos prevencinės programos. Lietuvoje vykdomos gimdos kaklelio, krūties, priešinės liaukos ir storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos, taip pat širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos iniciatyvos.
Šios paslaugos teikiamos pagal nustatytus amžiaus kriterijus, todėl verta pasidomėti, ar galima jose dalyvauti. Net viena cigaretė per dieną nėra saugi alternatyva, o riziką mažinti galima atsisakant rūkymo, tikrinantis sveikatą ir keičiant kasdienius įpročius.