Svogūnas dažnai minimas ne tik virtuvėje, bet ir liaudies medicinoje. Dėl sudėtyje esančio vitamino C, vitamino B6, skaidulų, flavonoidų, įskaitant kvercetiną, bei sieros junginių ši daržovė laikoma naudinga sveikatai, kai vartojama su maistu. Tačiau internete paplitęs patarimas nakčiai įsidėti svogūną į kojinę neturi tokio patikimo mokslinio pagrindo.
Iš kur kilo ši tradicija?
Liaudies medicinoje kartais teigiama, kad per naktį kojinėje laikomas svogūnas gali „ištraukti toksinus“, dezinfekuoti orą ir padėti organizmui kovoti su mikrobais. Tokie aiškinimai neretai siejami su tradicine kinų medicina bei meridianų teorija. Esą pėdose esantys refleksiniai taškai susiję su vidaus organais, todėl jų stimuliavimas turėtų pagerinti bendrą organizmo būklę.
Ši praktika išpopuliarėjo dėl to, kad svogūnas yra lengvai prieinamas, o jos veiksmingumu žmonės dažnai sprendžia pagal asmenines patirtis. Vis dėlto tokie pasakojimai nepakeičia patikimų mokslinių įrodymų.
Ar svogūnas per odą veikia visą organizmą?
Duomenų, kad svogūne esantys junginiai per pėdų odą reikšmingai patektų į kraujotaką ir sukeltų sisteminį antimikrobinį poveikį, yra labai mažai arba jų visai nėra. Todėl tikėtis, kad svogūnas kojinėje per naktį gydys infekciją ar pašalins toksinus, nėra pagrindo.
Kur kas patikimesnis būdas pasinaudoti svogūno maistinėmis savybėmis – įtraukti jį į kasdienę mitybą. Valgant svogūnus organizmas gauna juose esančių antioksidantų ir flavonoidų. Tam tikrais atvejais vietinis svogūno naudojimas, pavyzdžiui, perpjauto svogūno trynimas ant vabzdžio įkandimo, gali trumpam sumažinti deginimo pojūtį, tačiau jautresnę odą tokia priemonė taip pat gali sudirginti.
Jei vis dėlto nuspręstumėte išbandyti
Svogūną reikėtų naudoti atsargiai. Nedidelį griežinėlį galima padalyti ir apvynioti švariu audiniu arba marlės gabalėliu – taip sumažinama tiesioginio sąlyčio su oda ir sudirginimo rizika.
Priemonės negalima dėti ant pažeistos ar jau sudirgusios odos.
- Šio metodo reikėtų vengti vaikams.
- Jo nerekomenduojama naudoti žmonėms, turintiems diabetinę pėdą ar periferinę neuropatiją.
- Pastebėjus paraudimą, deginimą ar bėrimą, procedūrą būtina nutraukti.
- Prireikus dėl odos reakcijos reikėtų pasitarti su gydytoju.
Svogūnas kojinėje neturėtų pakeisti medicininės pagalbos. Į gydytoją būtina kreiptis susirgus infekcija, karščiuojant arba atsiradus rimtiems kvėpavimo simptomams.
Kokios priemonės yra patikimesnės?
Sveikatai labiau padeda įrodymais pagrįsti įpročiai ir gydymo būdai: subalansuota mityba, kurioje gausu daržovių, reguliarus rankų plovimas, vakcinacija bei gydytojo paskirti vaistai, kai jų reikia dėl infekcijos. Liaudies medicinos priemonės gali būti tik papildoma kasdienybės dalis, tačiau jos neturėtų pakeisti profesionalių medicinos rekomendacijų.