„Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad dalis Lietuvos gyventojų medicinos pagalbos ieško tik tuomet, kai simptomų nebeįmanoma ignoruoti arba savijauta ryškiai pablogėja. Taip elgiasi 17 proc. apklaustųjų. Specialistai įspėja, kad delsimas gali lemti vėlyvesnę ligų diagnostiką, o tokiu atveju gydymas gali būti sudėtingesnis ir mažiau efektyvus.
Profilaktikai dėmesio skiriama per mažai
2025 metų rugsėjį tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausė 1017 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų. Tyrimo duomenimis, trys iš keturių respondentų pas gydytoją lankosi tik atsiradus konkrečiam nusiskundimui. Reguliariai, profilaktiškai sveikatą tikrinasi vos 14 proc. gyventojų.
„Atlikto gyventojų tyrimo rezultatai parodė, kad didžioji dalis šalies gyventojų vis dar skiria per mažai dėmesio profilaktiniams sveikatos patikrinimams.
Net trys iš keturių apklaustųjų prisipažino į gydytojus besikreipiantys tik jau turėdami konkrečių nusiskundimų.
Tuo tarpu profilaktinei sveikatos patikrai medicinos įstaigose reguliariai lankosi vos 14 proc. gyventojų“, – sako Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas.
Šie rezultatai rodo, kad prevencinė medicina Lietuvoje vis dar nėra pakankamai vertinama ir išplėtota.
Simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti
Šeimos gydytojas Ignas Klėjus atkreipia dėmesį, kad net nestiprūs, tačiau ilgai trunkantys negalavimai gali būti pirmasis rimtesnės ligos požymis. Laiku nustatyta diagnozė gali palengvinti gydymą ir padėti užkirsti kelią ligos progresavimui.
Kaip pavyzdį iš savo praktikos gydytojas pateikia vėžinius krūties susirgimus. Pasak jo, anksti aptiktas krūties vėžys išgydomas daugiau nei 90 proc. atvejų, o vėlyvose stadijose sėkmės rodiklis sumažėja iki mažiau nei 30 proc.
„Pacientai neretai ignoruoja pirminius ligos simptomus ir kūno siunčiamus signalus, kurie galbūt atrodo nereikšmingi. Deja, būtent tokie simptomai dažnai būna pirmieji signalai apie rimtesnius sveikatos sutrikimus“, – pavyzdžiais dalinasi I.
Klėjus.Į gydytoją verta kreiptis, jei ilgą laiką jaučiamas nuovargis, be aiškios priežasties keičiasi svoris, užsitęsia kosulys, vargina naktinis prakaitavimas ar sumažėja apetitas. Tokie požymiai gali būti susiję su skirtingomis būklėmis – nuo anemijos ar skydliaukės veiklos sutrikimų iki lėtinių uždegiminių ar onkologinių procesų.
Užsitęsęs kosulys taip pat gali būti refliukso arba lėtinės obstrukcinės plaučių ligos požymis. Gydytojo konsultacija padeda nustatyti tikslią negalavimo priežastį.
Greitesnė konsultacija skatina rinktis privačias paslaugas
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, laiku kreipiantis į gydytoją būtų galima išvengti maždaug 40–50 proc. mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio bei diabeto.
Apklausa taip pat parodė, kad 70 proc. gyventojų svarbus trumpas konsultacijos laukimo laikas. Dėl šios priežasties dalis žmonių renkasi privačias medicinos paslaugas arba asmeninį sveikatos draudimą. Privačiose medicinos įstaigose besilankantys gyventojai profilaktiškai tikrinasi dažniau – tai daro 26 proc. jų, palyginti su 14 proc. valstybines įstaigas besirenkančių respondentų.
Vis dėlto medicinos paslaugų prieinamumas neturėtų pakeisti pačių gyventojų prevencinių įpročių. Reguliarūs sveikatos patikrinimai, tinkami skiepai, pagal amžių ir rizikos veiksnius atliekami tyrimai bei aiškus bendravimas su šeimos gydytoju gali reikšmingai sumažinti vėlyvų diagnozių skaičių.
Ką rekomenduojama prisiminti?
- Jei simptomai, net ir nestiprūs, užsitęsia, pasitarti su gydytoju.
- Laikytis pagal amžių numatytų kasmetinių sveikatos patikrinimų.
- Sekti rekomenduojamas prevencines programas.
- Jei yra galimybė, pasinaudoti greitesne specialistų konsultacija.




