Pečių bei kaklo įtampa, skrandžio skausmai, galvos maudimas ar poilsio nepašalinamas nuovargis ne visada paaiškinami medicininių tyrimų rezultatais. Nuolatinis skubėjimas, įtampa ir polinkis ignoruoti pirmuosius negalavimų ženklus gali rodyti, kad į simptomus reikia pažvelgti plačiau – įvertinti gyvenimo būdą, patiriamą stresą ir psichosomatinius mechanizmus.
Emocinė įtampa atsispindi kūne
„Mūsų kūnas nemoka kalbėti, todėl apie negalavimus jis išduoda įvairiais simptomais – traškesiu, maudimu ar skausmu. Ką mes tada darome? Šiuos pojūčius ignoruojame, kol labai neskauda, o kai suskausta, išgeriame vaistų nuo skausmo. Pasekmė užgesinama, o kaip su priežastimi – mūsų psichika, kuri šiuos skausmus per organus ir sukelia? Sąsajos tarp psichinės įtampos ir fizinių simptomų yra ne kažkokia naujamadiška idėja, nes psichosomatika, kaip medicinos sritis, jau seniai nagrinėja, kaip emocijos ir psichologinė įtampa veikia organizmą. Įdomu tai, kad fiziniai simptomai dažniausiai pasireiškia tose sistemose, kurių žmogus nevaldo valingai – širdies, kraujagyslių ir virškinimo, būtent dėl to streso metu pirmiausia ir „prabyla“ skrandis ar širdis, o ne, tarkime, ranka“, – pasakoja daugiau nei 35 metus pacientus konsultuojanti gydytoja natūropatė, endobiogenikos specialistė E. Jaskelevičienė.
Emocijos gali būti atpažįstamos per kūno pojūčius, o ilgai trunkanti įtampa – paveikti fiziologinius procesus. Tuomet gali sutrikti hormonų pusiausvyra, būti slopinama imuninė sistema, o vienos organizmo srities pokyčiai paveikti kitas. Todėl vien simptomų slopinimo ne visada pakanka – svarbu ieškoti ir galimos jų kilmės.
Stresas gali sutrikdyti virškinimą
Virškinimo sistema ypač jautriai reaguoja į stresą. Pasak E. Jaskelevičienės, tokiais atvejais organizmas įjungia evoliucinę „kovok arba bėk“ reakciją: kraujotaka iš virškinimo organų nukreipiama į širdį ir raumenis, nes pavojingoje situacijoje virškinimas tampa ne toks svarbus.
Ši reakcija gali kartotis ir tada, kai žmogus susiduria ne su fiziniu pavojumi, o su nesibaigiančiais darbais, šeimos rūpesčiais, įtemptu gyvenimo tempu ar svarbiais pokalbiais.
Dėl to virškinimo sistema gali likti nuolatinės įtampos būsenoje. „Mazgas skrandyje“ ar „drugeliai pilve“ prieš svarbų įvykį, kaip aiškina specialistė, nėra vien vaizdingi posakiai – tai streso signalas, perduodamas žarnynui.
Norint geriau suprasti simptomus, verta stebėti, ar jie sustiprėja prieš tam tikrus įvykius, ir įvardyti situacijas, kurios atrodo „nevirškinamos“. Jas galima bandyti spręsti tiesiogiai arba pasitelkus psichologą. Kasdienę savijautą taip pat gali pagerinti sąmoningas valgymas, lėtas kvėpavimas prieš valgį ir ramus poilsis po jo.
Nuovargį gali palaikyti stresas ir miego įpročiai
Lėtinis nuovargis, nuolatinis budrumas ir paviršutiniškas miegas dažnai siejami su aukštu kortizolio lygiu bei įpročiais, kurie palaiko įtampos būseną. Savijautai gali padėti pastovesnė miego rutina, ekranų atsisakymas prieš miegą, vidutinio intensyvumo judėjimas dieną ir mažesnis kofeino vartojimas vėlesniu paros metu.
Kartais naudingi ir nedideli pokyčiai: prieš miegą užrašyti kitos dienos užduotis arba likus valandai iki miego suvalgyti du kivius. Tokie įpročiai gali prisidėti prie geresnės miego kokybės.
Pečių, kaklo ir galvos skausmai
Psichologinė įtampa neretai pasireiškia ir pečių bei kaklo srityje. Streso laikotarpiais žmonės gali nesąmoningai laikyti pečius pakeltus, sukąsti žandikaulį ar griežti dantimis. Todėl dienos metu verta kas valandą trumpam sustoti: nuleisti pečius, atpalaiduoti žandikaulį ir giliai pakvėpuoti.
Vakare gali padėti šilti kompresai, kaklo tempimo pratimai ir atsitraukimas nuo darbo problemų bei skaitmeninių įrenginių. Jei negalavimai užsitęsia, reikėtų kreiptis į specialistą, kuris įvertintų ne tik skausmą, bet ir gyvenimo būdą, miego kokybę bei emocinę būseną.