Kaip valyti namus, kad buitinė chemija nesustiprintų alergijos

Pavasarį atbundanti gamta ne visiems reiškia malonius pokyčius. Alergijomis sergantiems žmonėms šis metas gali būti susijęs su užgulta nosimi, dusuliu ar sudirgusia oda. Kadangi per pastaruosius dešimtmečius alergijų paplitimas gerokai išaugo, svarbu atkreipti dėmesį ir į kasdienę aplinką namuose – ypač į naudojamas valymo priemones bei būdus.

Alergenų aplinkoje daugėja

Alerginių ligų diagnostikos ir gydymo specialistai pastebi, kad sergančiųjų skaičiaus augimą lemia įvairūs veiksniai, tarp jų – ir pernelyg dažnas ar intensyvus buitinės chemijos naudojimas.

„Jei žvelgtume į statistiką, drastiškiausias alergijų skaičiaus kilimas vyko iki 2012-ųjų. Tačiau faktas tas, jog aplink mus alergenų daugėja ir nuo jų visiškai apsisaugoti darosi sunkiau. Vienintelė priežastis, kodėl ir taip skaudi statistika nekyla dar labiau, yra pačių žmonių sąmoningumas – vis dažniau jie lankosi, klausia ir negaili pinigų chemiją namuose pakeisti tokia, kuri turėtų mažiau alergenų. Kitaip skaičiai kiltų dar labiau“, – tikina N. Vaičiulionienė.

Kas buitinėse priemonėse gali dirginti

Valymo produktuose gali būti kontaktinių alergenų – metalų, dervų ir konservantų. Tarp galimų dirgiklių minimi nikelis, kobaltas, chromas, kanifolija ir harmaldehidai. Net nedideli tokių medžiagų likučiai gali pasklisti ore ir sukelti jautresnių žmonių organizmo reakciją.

„Kiekvieno organizmo atsakas į alergenus skirtingas, nes vieni tiesiog jiems atsparesni. Todėl yra tokių, kuriems būti ir labai užterštame ore nereiškia nieko, bet yra ir tokių, kuriems smulkios dalelės jau kelia dirglumą. Nuo to gali išsivystyti kontaktinis dermatitas, egzema, alerginės slogos, bronchitas ar netgi broncho astma. Ypač dažnai sulaukiame valytojų ar slaugių – nors tokios profesijos, rodos, dirba švarų darbą, joms nuolat reikia susidurti su chemikalais, kurie galiausiai išprovokuoja kūno reakciją“, – aiškina alergologė.

Kaip tvarkyti namus saugiau

„Alerginiams susirgimams virstant masiniu reiškiniu, vis daugiau žmonių vietoje cheminio valymo renkasi mechaninį — ne kaip papildomą, o kaip pagrindinį švaros sprendimą. Siurblių gamintojai persiorientuoja, kad iš siurblių į aplinką nepakliūtų ne tik dulkės, bet ir alergenai — jau yra gaminių, kurie filtruoja iki 99,99 proc. visų alerginių dalelių. Taip bent jau užtikrinama, kad liga nepaūmės“, – aiškina ekspertas.

Pasak „Electrolux“ atstovo, vien tai, kad siurblys yra cikloninis ir neturi dulkių maišelio, savaime negarantuoja, kad alergenai nepasklis iš naujo.

„Elementariausias pavyzdys yra vadinamieji cikloniniai siurbliai, kurie neturi maišelių ir dėl to esą pašalina būtinybę žmogui liesti dulkes. Bet jei gyvenate bute, tą dulkių konteinerį vis tiek turėsite iškratyti į šiukšliadėžę ir kas nutiks tada? Visos tos medžiagos iškart grįš į aplinką ir darbas bus nuėjęs veltui. Tikrai švarai nebūtina didžiulė galia, jai būtinas pažangus filtras, atitinkamos formos antgalis ir maišelis, kuris sandariai užsidarys ir kurio net liesti nebereikės“, – aiškina „Electrolux“ atstovas.

Kada reikėtų kreiptis į specialistą

Nuolat pasikartojantis odos sudirgimas, nosies užgulimas ar kvėpavimo sunkumai yra priežastys pasitikrinti ir išsiaiškinti, kokie alergenai sukelia simptomus. Tai padėtų tiksliau pritaikyti namų priežiūros priemones ir mažinti ilgalaikės žalos riziką.

„Viskas būtų labai paprasta, jei kiekvienas žinotų savo alergenus ir tada jų vengtų. Bet dažnai aplink mus būna pasislėpę alergenai – mažos dalelės, kurias labai sunku užfiksuoti, todėl jų nėra net sudėtyse, tačiau mes jas vis tiek jaučiame“, – papildo N. Vaičiulionienė.

Mažiau agresyvios cheminės priemonės, reguliarus vėdinimas, mechaninis valymas ir tinkamas filtravimas gali padėti sumažinti alergenų kiekį namuose bei išvengti papildomo aplinkos dirginimo.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Donatas Petrauskis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *