Aukštas kraujospūdis ne visada tėra su amžiumi siejamas pokytis. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas LRT laidoje „Klauskite daktaro“ atkreipia dėmesį į kelis mažiau aptariamus veiksnius, galinčius turėti įtakos arteriniam spaudimui. Pasak jo, net ir sulaukus 55 metų galima imtis veiksmų, padedančių kraujospūdį kontroliuoti.
1. Amžius didina riziką, bet jos nepanaikina
Sulaukus 55 metų, tikimybė turėti aukštą kraujospūdį išauga iki 90 proc. Vis dėlto tai nereiškia, kad situacijos neįmanoma keisti. Kraujospūdžio rodmenis svarbu reguliariai tikrinti, taip pat koreguoti gyvenimo būdą ir, jei reikia, vartoti gydytojo paskirtus vaistus. Namie išmatuotus rodiklius verta aptarti su šeimos gydytoju, kad būtų galima tinkamai įvertinti riziką.
2. Plastiko pakuotėse esančios cheminės medžiagos
Maisto ar gėrimų pakuotės taip pat gali būti veiksnys, į kurį verta atkreipti dėmesį. Tyrimai rodo ryšį tarp kai kurių plastiko sudedamųjų dalių ir padidėjusio kraujospūdžio. A. Unikauskas teigia: „Galbūt sunku patikėti, tačiau kraujo spaudimą kelia plastiko pakuotės. Moksliniais tyrimais jau patvirtinta, kad pakuočių plastike esantis cheminis junginys bisfenolis turi įtakos padidėjusiam kraujospūdžiui. Geriau vengti maisto ir gėrimų tokiose pakuotėse, ypač jei produktai patiekiami šilti.“
Praktiškai rekomenduojama rinktis stiklinius arba nerūdijančio plieno indus. Taip pat geriau nekaitinti maisto plastikinėje taroje ir nelaikyti jame produktų ilgą laiką.
3. Pridėtinis cukrus ir fruktozė
Nors kalbant apie kraujospūdį dažnai pabrėžiama druskos įtaka, profesorius išskiria ir cukrų, ypač fruktozę. Perdirbtuose produktuose bei saldintuose gėrimuose esantis pridėtinis cukrus ir fruktozė gali skatinti svorio augimą, uždegiminius procesus ir insulinorezistentiškumą. Šie procesai prisideda prie arterinio spaudimo didėjimo.
Vienas iš prevencinių žingsnių – mažinti pridėtinio cukraus kiekį ir dažniau rinktis natūralų, kuo mažiau perdirbtą maistą.
4. Miego sutrikimai, ypač apnėja
Miego kokybė yra susijusi su širdies ir kraujagyslių sistemos veikla. Miego apnėja gali lemti naktinius kraujospūdžio šuolius, o ilgainiui prisidėti prie hipertenzijos išsivystymo. „Šį sutrikimą galima atpažinti iš sumažėjusio svorio, o išsigydyti galima chirurginiu ar kitokiu gydytojo skirtu gydymu“, – sako daktaras.
Pastebėjus stiprų miego užtęsimą, knarkimą ar mieguistumą dieną, verta kreiptis į miego specialistą. Atlikti tyrimai ir paskirtas gydymas gali reikšmingai pagerinti būklę.
5. Vienatvė ir socialinio ryšio trūkumas
Socialinė ir emocinė savijauta taip pat gali atsispindėti fiziologiniuose organizmo procesuose. A. Unikausko teigimu, vienatvė yra ne tik psichologinis išgyvenimas, bet ir galimas fizinės sveikatos rizikos veiksnys.
„Čikagos medicinos universiteto profesorė penkerius metus tyrė ir nustatė tiesioginį ryšį tarp vienatvės ir padidėjusio kraujo spaudimo. Tai paaiškinama paprastai – kai žmogus leidžia laiką su artimaisiais, jis jaučiasi atsipalaidavęs. Kai lieka vienas, sumažėja pasitikėjimas, laimė, padidėja stresas ir pakyla kraujo spaudimas“, – aiškina A. Unikauskas.
Norint mažinti šią riziką, svarbu palaikyti ryšį su artimaisiais, dalyvauti bendruomenės veikloje ir, pajutus izoliaciją, kreiptis pagalbos.
Ką galima padaryti kasdien?
Nors kai kurių kraujospūdį veikiančių veiksnių išvengti neįmanoma, nemažą dalį rizikų galima mažinti. Tam svarbūs reguliarūs matavimai, apgalvotas maisto pasirinkimas, tinkama miego higiena, socialinis palaikymas ir prireikus – medicininė priežiūra.