Atėjus pavasariui akys susiduria su ryškesne saule, sausesniu oru, žiedadulkėmis ir užteršta aplinka. Dėl to gali atsirasti akių nuovargis, paraudimas, perštėjimas ar net uždegimas. Nors kasdien dažnai daugiau dėmesio skiriama odai ir kūno formoms, akių priežiūra taip pat svarbi, ypač tuomet, kai aplinkos sąlygos greitai keičiasi.
Kas skatina akių sausėjimą?
Ašarų plėvelės pusiausvyrą gali paveikti įvairūs veiksniai: vyresnis amžius, hormoniniai pokyčiai, įskaitant menopauzę, rūkymas, dulkės, vėjas, oro kondicionieriai ir tam tikri medikamentai. Tarp jų specialistė R. Ramaškienė išskiria kontraceptikus, antihistamininius preparatus bei vaistus nuo slogos ar kosulio.
„Tam įtakos turi vyresnis amžius, menopauzė, rūkymas, kai kurių medikamentų vartojimas, tokių kaip kontraceptikai, antihistamininiai preparatai, vaistai nuo slogos ar kosulio, tad rekomenduočiau kasdien akis drėkinti dirbtinėmis ašaromis“, – pataria R. Ramaškienė.
Prie akių diskomforto taip pat gali prisidėti intensyvi saulės šviesa, didinanti jautrumą šviesai.
Kaip sumažinti dirginimą?
Viena paprasčiausių apsaugos priemonių – akiniai nuo saulės. Gerai priglundantys akiniai su UV apsauga mažina ryškios šviesos sukeliamą dirginimą ir saugo akis nuo vėjo bei dulkių.
Farmacininkė atkreipia dėmesį, kad po tamsiojo metų laiko akims reikia prisitaikyti prie pavasarinės šviesos: „Tamsiuoju metų laiku akys atpranta nuo šviesos ir prasidėjus pavasariui jos ne iš karto prisitaiko prie naujų sąlygų. Kadangi saulė padidina akių jautrumą, šiuo metu laiku derėtų ir atidžiai rinktis akių kosmetiką, kuri nesukeltų alergijų“, – paaiškina farmacininkė.
Akis galima reguliariai drėkinti dirbtinėmis ašaromis. Jei lašai naudojami dažnai, verta rinktis tokius, kuriuose nėra konservantų. Taip pat svarbu palaikyti tinkamą patalpų drėgmę, nes sausas kondicionierių ar šildymo įrenginių oras gali sustiprinti akių sausėjimą.
Kontaktinių lęšių nešiotojai lašų ir lęšių pasirinkimą turėtų aptarti su akių priežiūros specialistu.
Mitybos reikšmė akių būklei
Akių savijautai įtakos gali turėti subalansuota mityba ir papildai. R. Ramaškienė teigia, kad vitaminas E ir vitaminas C būtini akies gleivių gamybai, padeda palaikyti akies drėgmę ir lėtina senėjimą. Vitaminas A padeda tinklainei skirti šviesą, tamsą ir spalvas, o vitaminas D gerina natūralų regėjimo aštrumą bei stiprumą.
„Per didelis akių jautrumas šviesai gali reikšti vitamino B2 trūkumą, reikalingas akių junginei. Omega-3 riebalų rūgštys stabdo akių sausėjimą, reguliuoja akispūdį, neleidžia atsirasti opoms ragenoje“, – vardija R. Ramaškienė.
Pasak farmacijos specialistės, mėlynėse esančios aktyviosios medžiagos stiprina tinklainės kapiliarus, saugo akis nuo žalingo aplinkos poveikio ir padeda palaikyti tinklainės bei regos nervo mitybą. Karotinoidų ir liuteino, kurie, kaip teigiama, gali pristabdyti kataraktos, senatvinio aklumo ir glaukomos progresavimą, yra:
- geltonos, raudonos ir oranžinės spalvos vaisiuose bei daržovėse;
- kiaušinio trynyje;
- žaliose lapinėse daržovėse;
- grūduose.
Darbas su ekranais ir kada kreiptis į gydytoją
Ilgas žiūrėjimas į kompiuterio ar telefono ekraną vargina akis. Dirbant rekomenduojama išlaikyti bent 70 cm atstumą nuo monitoriaus, kas 45–60 minučių daryti pertraukas ir atlikti paprastus akių pratimus: pažvelgti į tolį, į šonus, aukštyn bei žemyn.
Akims taip pat svarbus tinkamas apšvietimas. Monitoriaus nereikėtų statyti tiesiai priešais langą, nes atsirandantys atspindžiai gali didinti diskomfortą. Jei akių simptomai nepraeina arba stiprėja, reikėtų kreiptis į akių gydytoją. Ypač svarbu nedelsti, jei atsiranda didesnis skausmas, regos sutrikimų ar išskyrų.
Akių savijautą gali padėti palaikyti akiniai nuo saulės su UV apsauga, reguliarus drėkinimas, tinkamai sureguliuota darbo aplinka ir visavertė mityba. Šios priemonės gali padėti sumažinti dirginimą bei akių uždegimų riziką.