Nors Sveikatos apsaugos ministerija kodavimo procedūrą nuo priklausomybės alkoholiui pripažino nepagrįsta mokslu ir pašalino iš valstybės kompensuojamų paslaugų sąrašo, ši praktika Lietuvoje neišnyko. Valstybiniuose priklausomybės ligų centruose ji nebetaikoma, tačiau privačios įstaigos kodavimą teikia toliau, o kai kurios savivaldybės už šią paslaugą vis dar sumoka.
Savivaldybės remiasi gyventojų prašymais
Alytaus rajono savivaldybė kodavimo paslaugas finansuoja žmonėms, kurie jų prašo. Tai pripažįsta rajono meras Algirdas Vrubliauskas.
„Tokia praktika dar privačiai taikoma ir kol kas ją finansuojame. Suprantu, kad galima diskutuoti labai ilgai dėl to kodo, vadinti šamanizmu ir taip toliau, bet geresnio varianto niekas nepasiūlo, o žmonėms kodas lyg ir veikia, kai kuriems tiesiog reikia to, kad jie toliau negertų, tai mes tą finansuojame“, – sakė jis.
Anot mero, dalis priklausomybę turinčių žmonių nepriima psichologų ar psichiatrų pagalbos. Jiems patrauklesnė atrodo greitai atliekama procedūra.
„Yra žmonės, kurie tiesiog vos ne verkdami prašo, pavyzdžiui, pakartotinio kodavimo. Jeigu jam padeda, tai mes irgi jam padedame, negalime atstumti. (…) Tokiais atvejais dirbame irgi legaliai, ne kažkur pasislėpę už kampo, tik ne valdiškose įstaigose“, – teigė A. Vrubliauskas.
Trumpalaikį poveikį pastebėjo ir probacijos darbuotojai
Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktorius Regimantas Mikaliūnas kodavimą vertina kaip riboto pritaikymo metodą. Jo teigimu, darbuotojai šią procedūrą dažnai laikė veiksminga, tačiau ji labiausiai tiko mažiausiai motyvuotiems žmonėms, neturintiems darbo, žemiausio išsilavinimo ir linkusiems į socialinę riziką.
„Dominuojanti darbuotojų nuomonė – kad kodavimas buvo geras. Bet, kaip sako darbuotojai, jis labiau tiko žemiausio išsilavinimo, mažiausiai motyvuotiems, neturintiems darbo, link socialinės rizikos asmenims, kurie labiau pažeidžiami ir mažiau aktyvūs“, – sakė R. Mikaliūnas.
Jis pripažino, kad ilgalaikį rezultatą kodavimu pasiekti pavykdavo retai.
Vis dėlto kai kuriems žmonėms procedūra padėdavo bent keliems mėnesiams nutraukti alkoholio vartojimą. Toks laikotarpis galėdavo suteikti papildomos motyvacijos ir laiko ieškoti kitų gydymo būdų.
Valstybiniai centrai siūlo kitokį gydymą
Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata pabrėžia, kad valstybės įstaigose stiprinamos psichosocialinės reabilitacijos ir motyvacijos terapijos paslaugos. Jos grindžiamos įrodymais ir orientuotos į ilgalaikius pokyčius, o ne vien į trumpą abstinencijos laikotarpį.
„Mes jau iš dalies pasiekėme nustatytą tikslą, kad ne tik abstinencijas gydo filialai, bet teikia ir platesnį paslaugų spektrą – tiems, kam reikalingas ilgesnis gydymas, psichosocialinė reabilitacija“, – sakė E. Subata.
Jo vertinimu, kodavimas nėra universalus ar stebuklingas sprendimas. Ilgalaikiam sveikimui būtinas kompleksinis darbas.
Privačių įstaigų veiklą ketinama tikrinti
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Lina Bušinskaitė-Šriubėnė teigia, kad informacija apie privačiose gydymo įstaigose galimai teikiamas kodavimo paslaugas bus vertinama kartu su ekspertais.
„Informacija, kad yra privačių gydymo įstaigų, kurios dar teikia klientams kodavimo paslaugas dėl priklausomybės nuo alkoholio, bus atsakingai ir kruopščiai tikrinama, bendradarbiaujant su ekspertais. Jei paaiškėtų, kad tai yra tiesa ir kai kurios gydymo įstaigos piktnaudžiauja ir pažeidinėja teisės aktuose numatytas tvarkas, būtų imamasi atitinkamų priemonių“, – sakė ji.
Valstybinė akreditavimo tarnyba aiškina, kad be konkrečių skundų neplaniniai patikrinimai negali būti pradėti vien tarnybos iniciatyva. Tarnybos vadovė Nora Ribokienė taip pat atkreipia dėmesį, kad kodavimas galėjo būti pervadintas kitais terminais.
„Išgliaudyti smulkias privačias įstaigas be informacijos negalime, neplaniniai patikrinimai negali būti mūsų iniciatyva, tai yra esminis dalykas. Reikia konkrečių pavyzdžių. Ir dar vienas momentas – tikėtina, kad ta paslauga nebėra vadinama kodavimu, žmonės prisitaiko, improvizuoja“, – perspėjo N. Ribokienė.
Kodėl ši praktika išlieka, lemia ne tik skeptiškas medicinos bendruomenės požiūris, bet ir žmonių bei savivaldybių poreikis rasti greitai prieinamą pagalbą. Ilgalaikiam gydymui užtikrinti reikalingos investicijos į psichosocialines paslaugas, prevenciją ir gydymo prieinamumą visose savivaldybėse.
