Galvos skausmas dažnai atrodo kaip įprastas negalavimas, tačiau kai kuriais atvejais jo priežastis gali būti reta ir pavojinga. Teksase gydytojai vienai moteriai smegenyse aptiko kelis parazitus. Šis atvejis priminė apie neurocisticerkozę – ligą, kurią gali sukelti kiaulės kaspinuočio lervos.
Parazitai gali pažeisti centrinę nervų sistemą
Neurocisticerkozė išsivysto, kai kiaulės kaspinuočio (Taenia solium) lervos, vadinamos cisticerkais, patenka į centrinę nervų sistemą. Smegenyse, aplink jas ar kituose audiniuose jos gali suformuoti cistas arba kiaušinėlius. Parazitams augant ir pažeidžiant audinius, gali kilti uždegimas bei padidėti spaudimas galvos viduje. Dėl to pasireiškia galvos skausmai, regos sutrikimai, priepuoliai ir kiti neurologiniai simptomai.
Užsikrėtimo kelias dažniausiai susijęs su higiena
Žmogus dažniausiai užsikrečia per burną, kai su maistu ar vandeniu patenka žmogaus išmatomis užterštų kaspinuočio kiaušinėlių. Rizika didesnė vietovėse, kuriose prastesnės maisto higienos ir sanitarinės sąlygos. Patekę į organizmą, kiaušinėliai gali vystytis ir kraujotaka pasiekti įvairius audinius, taip pat smegenis.
Gydytojų teigimu, tikėtina, kad Teksase aprašyta moteris užsikrėtė po kelionės į užsienį.
Diagnozei svarbūs vaizdiniai tyrimai
Ligos požymiai priklauso nuo parazitų buvimo vietos ir organizmo imuninės reakcijos. Neurocisticerkozei būdingi intensyvūs bei pasikartojantys galvos skausmai, regėjimo sutrikimai ir dvigubas matymas, kurie gali būti susiję su padidėjusiu intrakranijiniu spaudimu. Taip pat galimi priepuoliai ar kognityviniai sutrikimai.
Diagnozei nustatyti atliekama kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija, taip pat gali būti naudojami serologiniai testai.
Gydymas parenkamas pagal ligos situaciją
Gydymas dažnai būna kompleksinis. Kai tam yra operacinė indikacija, cistos gali būti pašalinamos chirurginiu būdu arba mažinamas susidaręs spaudimas. Pacientams taip pat skiriami antiparazitiniai vaistai, pavyzdžiui, albendazolis ar prazikvantelis.
Jie gali būti derinami su priešuždegiminiais preparatais, o prireikus – ir antiepileptiniais vaistais.
Tinkamai gydant, daugeliu atvejų prognozė būna gera. Vis dėlto gydymas gali užtrukti ir reikalauti skirtingų sričių specialistų priežiūros.
Kaip sumažinti riziką keliaujant?
Pagrindinė prevencijos priemonė – kruopšti higiena. Keliaujant į šalis, kuriose sanitarinės sąlygos gali būti prastesnės, patariama:
- nevartoti neaiškios kilmės maisto ir vandens;
- valgyti tik gerai termiškai apdorotą mėsą;
- vengti gatvės maisto, jei jo kilmė ar paruošimo sąlygos kelia abejonių;
- dažnai ir kruopščiai plauti rankas.
Sveikatos institucijos taip pat rekomenduoja pasidomėti vietos sanitarine praktika bei skiepų ar kitų profilaktinių priemonių rekomendacijomis.
Šis atvejis rodo, kad retais atvejais neurologinių simptomų priežastis gali būti infekcija. Pajutus stiprų ar neįprastą galvos skausmą, regėjimo sutrikimus ar kitus neurologinius požymius, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją dėl reikalingų tyrimų bei gydymo.