Graikiškas jogurtas ir varškė dažnai atsiduria žmonių, siekiančių suvartoti daugiau baltymų, racione. Abu produktai gaminami iš karvės pieno ir yra aukštos kokybės baltymų šaltiniai, tačiau skiriasi jų maistinė sudėtis, baltymų pobūdis ir poveikis organizmui. Todėl tinkamiausias pasirinkimas priklauso nuo individualių mitybos tikslų.
Graikiškas jogurtas – ne tik baltymų šaltinis
Maždaug 100 g graikiško jogurto yra apie 95 kcal, 9 g baltymų, 5 g angliavandenių ir 4,4 g riebalų. Šiame produkte taip pat yra riboflavino (B2), vitamino B12, vitamino A, kalcio, cinko, fosforo ir seleno.
Vienas iš išskirtinių graikiško jogurto pranašumų – fermentacijos metu susidarantys probiotikai. Jie gali padėti palaikyti žarnyno mikroflorą, virškinimą ir imuninės sistemos veiklą. Be to, graikiškame jogurte paprastai būna mažiau laktozės nei įprastame jogurte, todėl jis gali būti lengviau toleruojamas žmonių, kuriems būdingas lengvas laktozės netoleravimas.
Graikiškas jogurtas taip pat dažnai yra mažiau kaloringas nei dalis riebių varškės rūšių. Dėl to jis gali tikti siekiantiems išlaikyti ar sumažinti kūno masę. Didesnis kalcio kiekis gali būti svarbus tiems, kurie rūpinasi kaulų sveikata.
Kuo išsiskiria varškė?
100 g varškės suteikia maždaug 105 kcal ir apie 12 g baltymų. Taigi pagal baltymų kiekį tokia pati varškės porcija dažniausiai lenkia graikišką jogurtą. Varškėje daugiausia yra kazeino – lėčiau pasisavinamo baltymo, kuris gali padėti ilgiau išlaikyti sotumą ir užtikrinti tolygesnį baltymų tiekimą raumenims.
Dėl šių savybių varškė gali būti vartojama tarp valgymų arba prieš miegą. Ji taip pat yra geras riboflavino ir fosforo šaltinis. Vis dėlto įprastos varškės rūšys neretai turi gerokai daugiau natrio, todėl ribojant druskos kiekį verta atidžiai perskaityti produkto etiketę.
Sportuojantiems varškė gali būti patraukli dėl didesnio baltymų kiekio 100 g porcijoje, kuris padeda atkurti raumenis po treniruotės. Jei svarbu sumažinti riebalų ar natrio kiekį, galima rinktis liesesnę varškę arba mažesnę porciją.
Kada rinktis jogurtą, o kada – varškę?
Vieno universaliai geresnio produkto nėra – pasirinkimą turėtų lemti konkretūs poreikiai:
- Varškė gali būti tinkamesnė, kai svarbiausia gauti daugiau baltymų ir ilgiau jaustis sotiems.
- Graikiškas jogurtas gali būti naudingesnis dėl probiotikų, mažesnio kaloringumo ir didesnio kalcio kiekio.
Žmonėms, sergantiems inkstų ligomis arba turintiems riboti baltymų kiekį, prieš renkantis šiuos produktus reikėtų pasitarti su gydytoju ar dietologu. Šaltinyje nurodoma, kad tokiais atvejais jogurtas gali būti saugesnis dėl mažesnio baltymų ir fosforo kiekio porcijoje.
Galiausiai svarbu vertinti ne tik produkto pavadinimą, bet ir konkrečią sudėtį. Parduotuvėse esančių gaminių maistinė vertė skiriasi, todėl verta patikrinti natrio, riebalų ir priedų, įskaitant pridėtinį cukrų, kiekį. Tinkamai pasirinkti abu produktai gali papildyti kasdienę mitybą ir prisidėti prie raumenų, kaulų bei virškinimo sistemos palaikymo.