Renkantis tarp šaltai ir karštai paruoštos arbatos, vieno universalaus atsakymo nėra. Gėrimo savybėms įtakos turi ne tik vandens temperatūra, bet ir arbatos rūšis, lapelių dydis, žaliavos kokybė, plikymo trukmė bei vartojimo dažnumas. Skirtingi paruošimo būdai gali nevienodai išskirti arbatoje esančius junginius.
Temperatūra keičia išgaunamas medžiagas
Šaltuoju būdu paruoštos arbatos pranašumai kol kas ištirti ribotai. 2010 metais atliktas tyrimas parodė, kad šaltas vanduo gali padidinti antioksidantų kiekį baltojoje arbatoje. Tuo metu žaliojoje arbatoje daugiau antioksidantų išskyrė šiltesnė arba karšta infuzija.
Tai rodo, kad polifenoliai ir kiti naudingi junginiai į vandens temperatūrą gali reaguoti skirtingai. Galutiniam rezultatui taip pat svarbu, kiek laiko arbata plikoma, kokia yra vandens sudėtis ir kokio dydžio lapeliai naudojami.
Skiriasi ne tik cheminė sudėtis, bet ir gėrimo skonis. Šaltai ruošta arbata dažnai būna švelnesnė bei mažiau karti, todėl gali patikti žmonėms, nemėgstantiems ryškaus skonio. Karštas vanduo greičiau išlaisvina aromatines ir veikliąsias medžiagas, tad tokia arbata paprastai pasižymi intensyvesniu skoniu.
Kokią įtaką arbata gali turėti sveikatai?
Galima nauda sveikatai siejama su pačia arbata, o ne vien su jos patiekimo temperatūra. Reguliarus žaliosios arba juodosios arbatos vartojimas gali būti naudingas širdies sveikatai. Tyrimai rodo, kad išgeriant 2–3 puodelius per dieną gali mažėti kraujospūdis ir „blogojo“ cholesterolio, arba MTL, koncentracija.
Arbatos vartojimas taip pat siejamas su mažesne insulto rizika. Žalioji arbata, vartojama po 3 ar daugiau puodelių per dieną, kai kurių duomenų vertinimu, gali ją sumažinti maždaug 20–25 proc., palyginti su arbatos nevartojančiais žmonėmis.
Arbatoje esantys junginiai gali turėti įtakos ir smegenų funkcijai: jie gali padėti mažinti uždegimą bei lėtinti kenksmingų baltymų kaupimąsi, siejamą su demencija ar Alzheimerio liga.
Tuo metu duomenys apie arbatos apsaugą nuo įvairių vėžio rūšių nėra vienareikšmiai. Kai kurie stebėjimai leidžia manyti, kad ji gali šiek tiek sumažinti burnos ertmės ir šlapimo pūslės vėžio riziką. Su tuo siejamas augalinių polifenolių antioksidacinis ir priešuždegiminis poveikis.
Kaip paruošti šaltą arba karštą arbatą?
Šaltajam užpylimui, dar vadinamam „cold brew“, dažniausiai naudojama viena dalis arbatos lapelių arba žolelių ir 8–10 dalių šalto vandens. Gėrimą reikėtų laikyti šaldytuve 6–12 valandų, todėl patogu jį paruošti iš vakaro.
Karštos arbatos skoniui ir savybėms svarbi tinkama vandens temperatūra. Žaliajai arbatai rekomenduojama apie 70–80 °C, juodajai – 95–100 °C. Plikymo trukmė taip pat neturėtų būti ignoruojama: per ilgai laikant lapelius karštame vandenyje, gėrimas gali tapti kartus.
Kiek arbatos gerti?
Dažniausiai rekomenduojama išgerti 2–4 puodelius arbatos per dieną, tačiau tinkamas kiekis priklauso nuo žmogaus tolerancijos kofeinui. Arbata gali trukdyti įsisavinti geležį, todėl jos nereikėtų gerti kartu su maistu, ypač jei žmogus stokoja geležies.
Taip pat svarbu įvertinti kofeino poveikį. Nėščiosioms, vaikams ir kofeinui jautriems žmonėms labiau tinka silpnesnė arba be kofeino arbata.
Taigi nei šaltai, nei karštai paruošta arbata nėra savaime geresnė už kitą. Pasirinkimą verta derinti prie arbatos rūšies, norimo skonio ir individualaus jautrumo, o siekiant galimos naudos sveikatai svarbiausia išlieka saikingas bei reguliarus vartojimas.