Cukrinis diabetas pasaulyje ir Lietuvoje jau laikomas epideminio masto reiškiniu. Nors su ligos plitimu dažniausiai siejami gyvenimo būdo veiksniai, mokslininkai taip pat nagrinėja galimą cheminių medžiagų poveikį. Viena iš jų – titano dioksidas, naudojamas kaip baltinantis pigmentas maisto produktuose, kosmetikoje, kai kuriuose vaistuose ir dantų pastose.
Atliktas nedidelės apimties tyrimas leidžia kelti prielaidą, kad šios medžiagos dalelės gali kauptis kasoje ir būti susijusios su uždegiminiais procesais bei audinių pažeidimais. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad norint patvirtinti tokį ryšį būtini išsamesni tyrimai.
Kur naudojamas titano dioksidas?
Titano dioksidas – baltas, pramonėje plačiai naudojamas pigmentas, vertinamas dėl ryškios spalvos ir atsparumo. Jo galima aptikti įvairių produktų sudėtyje:
- maisto prieduose;
- kosmetikoje;
- dantų pastose;
- vaistiniuose preparatuose;
- popieriaus gaminiuose.
Į organizmą mažosios dalelės gali patekti su maistu, per kvėpavimo takus ar per odą. Daugiausia klausimų kelia nanopartikulių poveikis vidaus organams, todėl ši tema pastaruoju metu aptariama ir mokslinėje bendruomenėje, ir visuomenėje.
Ką parodė kasos audinių tyrimas?
Viename tyrime buvo išanalizuota 11 kasos audinių mėginių. Aštuoni mėginiai paimti iš žmonių, sergančių antrojo tipo cukriniu diabetu, o trys priklausė šia liga nesirgusiems asmenims.
Titano dioksido dalelių kristalizacijos požymių aptikta diabetu sergančių žmonių mėginiuose. Nesirgusiųjų audiniuose tokių dalelių nenustatyta. Tyrėjai mano, kad kristalizuodamos dalelės gali suaktyvinti baltuosius kraujo kūnelius, paskatinti imuninį atsaką ir uždegimą, o kraštutiniais atvejais – sveikų ląstelių žūtį. Teoriškai tai galėtų turėti įtakos kasos funkcijai.
Galimos pasekmės diabetu sergantiems žmonėms
Jei titano dioksido dalelės iš tiesų prisideda prie kasos uždegimo, tai galėtų apsunkinti organizmo gebėjimą reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Cukrinis diabetas ir jo komplikacijos jau dabar yra didelis iššūkis sveikatos priežiūros sistemai, nes liga didina infarkto, insulto, regėjimo praradimo ir inkstų nepakankamumo riziką.
Tarptautiniais duomenimis, 2015 metais cukriniu diabetu pasaulyje sirgo apie 415 mln. suaugusiųjų. Lietuvoje tuo metu buvo registruota beveik 117 tūkst. sergančiųjų. Šalyje taip pat fiksuotas augimas: 2007–2011 metais antrojo tipo diabetu sergančių žmonių dalis padidėjo nuo 2,3 proc. iki 3,2 proc. Be to, tikėtina, kad dalis ligos atvejų lieka nenustatyti.
Ką galima daryti dabar?
Nors tyrimo rezultatai kelia susirūpinimą, šiuo metu mokslinis konsensusas dėl titano dioksido poveikio kasai dar nėra susiformavęs. Tam reikalingi didesni ir išsamesni tyrimai, kuriuose būtų analizuojama daugiau mėginių.
Kol vyksta tolesni tyrimai, žmonės gali imtis kelių praktinių veiksmų:
- skaityti produktų etiketes ir atkreipti dėmesį į žymėjimą E171 arba titano dioksido pavadinimą;
- riboti perdirbtų produktų vartojimą;
- rinktis dantų pastas ir kosmetikos priemones, kurių sudėtyje nėra šio ingrediento;
- reguliariai tikrintis sveikatą, kad diabetas būtų nustatytas kuo anksčiau.
Kartu valdžios institucijoms ir mokslininkams svarbu toliau vertinti titano dioksido saugumą bei galimą ilgalaikį jo poveikį visuomenės sveikatai.