Odos senėjimą lemia ne tik bėgantys metai. Didelę įtaką jam daro ir du išoriniai veiksniai, kuriuos galime kontroliuoti – ultravioletiniai saulės spinduliai bei rūkymas. Jie skatina raukšlių atsiradimą, spartina odos pokyčius ir didina odos vėžio riziką. Specialistai paaiškina, kaip šią žalą sumažinti.
Ultravioletinių spindulių poveikis tampa matomas ne iš karto
Ilgalaikis buvimas saulėje ardo odos struktūras, mažina kolageno kiekį ir skatina pigmentinių dėmių atsiradimą. Ultravioletiniai spinduliai taip pat didina odos vėžio riziką. Žala gali ryškėti palaipsniui: išsiplečia kapiliarai, oda tampa plonesnė ir sausesnė, atsiranda grublėtumas.
„Priešlaikinį odos senėjimą išduoda išsiplėtę kapiliarai, išplonėjusi oda, sausumas, susidariusios raukšlės. Senstanti oda tampa grublėta, praranda stangrumą, joje atsiranda pigmentinių dėmių.
Ilgainiui ultravioletiniai spinduliai gali turėti įtakos žymiems struktūriniams odos pokyčiams, tačiau rūkymas pasižymi netgi stipresniu poveikiu. Ypatingai suklusti vertėtų dailiosios lyties atstovėms: nustatyta, kad moterys yra jautresnės rūkymo daromai žalai nei vyrai“, – sako gydytoja dermatovenerologė dr. Silvija Kontautienė.
Saulės nauda nepanaikina apsaugos poreikio
Saulės šviesa svarbi vitamino D sintezei, nuotaikai ir miego ritmui, tačiau mėgautis ja reikėtų saikingai. Gydytoja nurodo, kiek laiko vasarą galima pabūti saulėje dėl vitamino D, kartu nepamirštant galimos rizikos.
„Siekiant užtikrinti reikiamą vitamino D kiekį organizme ir kartu išvengti odos vėžio rizikos, rekomenduojama vasarą vidurdienį pabūti saulėje 10 minučių apsirengus atvirais drabužiais – marškinėliais trumpomis rankovėmis, šortais – ir nenaudojant apsauginio kremo nuo saulės. Šviesios odos žmonėms tokio trumpo laiko pakanka, kad odoje sintezuotųsi pakankamas kiekis vitamino D, tuo tarpu tamsesnio gymio asmenims ar jau įdegusiems buvimo saulėje laikas turėtų prailgėti iki 15-20 minučių“, – sako gydytoja dermatovenerologė.
Vairuojant taip pat nereikėtų pamiršti saulės poveikio. Automobilio stiklas sulaiko UVB spindulius, tačiau praleidžia pavojingas UVA bangas, todėl veido pusė, esanti arčiau vairuotojo lango, gali patirti didesnę žalą.
Apsauginį kremą reikėtų rinktis tokį, kuris saugotų nuo abiejų tipų ultravioletinių spindulių. Šviesios odos žmonėms ir vaikams rekomenduojamas ne mažesnis nei SPF 25. Kremu geriausia pasitepti dar namuose, likus maždaug 15 minučių iki išėjimo į lauką, o vėliau jį atnaujinti kas dvi valandas arba iškart po maudynių ir gausaus prakaitavimo.
Rūkymo žala odai gali būti ypač ryški
Cigarečių dūmai odą sendina per kelis mechanizmus: siejami su oksidaciniu stresu, kraujagyslių spazmais ir kolageno skaidymu. Dūmuose esančios medžiagos ne tik kenkia plaučiams, bet ir dirgina odą bei akis.
„Cigarečių dūmuose randami tūkstančiai toksinų ir kancerogeninių medžiagų, kurios dirgina odą ir akis, skatina priešlaikinį odos senėjimą. Ekspertai teigia, kad cigarečių dūmuose yra apie 4 tūkst. sudėtinių dalių, dauguma jų, pavyzdžiui, formaldehidas, anglies monoksidas, toluenas, fenolis – toksiškos, o kita dalis, pavyzdžiui, dervos, acetaldehidas, kadmis, chromas, sukelia vėžį“, – sako gydytoja.
Odai gali būti naudingi drėkinimas, antioksidantų vartojimas ir sveika mityba, o nikotino pakaitalai gali padėti mažinti rūkymo žalą. Vis dėlto geriausia būtų visiškai atsisakyti cigarečių.
„Nikotinas nėra kancerogenas, tačiau jis sukelia priklausomybę, dėl to mesti rūkyti tampa sunku. Manoma, kad elektroninės cigaretės, kaljanas, bedūmiai tabako gaminiai yra mažesnės žalos alternatyvos nikotinui gauti, palyginti su cigaretėmis. Vis tik jų sudėtyje taip pat randama žalingų cheminių medžiagų, tad ir šias priemones derėtų rinktis atsargiai“, – konstatuoja dr. S.Kontautienė.
Kas padeda saugoti odą?
Norint sulėtinti odos senėjimą ir sumažinti sveikatos riziką, verta:
- vengti rūkymo;
- naudoti plataus spektro SPF kremą;
- dėvėti apsauginius drabužius ir kepures;
- saulėje būti neilgai, rinktis rytą arba pavėsį;
- valgyti antioksidantų turtingą maistą;
- reguliariai lankytis pas dermatologą profilaktinei odos patikrai.