Tūbė – lengvai atpažįstamas augalas, augantis atvirose ir saulėtose vietose. Dėl gleivinių medžiagų gausos bei tradiciškai priskiriamo raminamojo poveikio kvėpavimo takams ji nuo seno naudojama liaudies medicinoje. Šis augalas dar vadinamas devyneriopu, devynvaiste ar „karališkąja žvake“.
Jį išduoda plunksniški lapai ir aukštai iškilę žiedynai. Tūbę galima aptikti apleistose dirvose, smėlinguose ar žvyringuose plotuose, pakelėse ir karjeruose.
Kaip atpažinti ir rinkti tūbę
Renkant augalinę žaliavą patariama rinktis sveikus, nepažeistus augalus. Geriausia tai daryti anksti ryte, kai lapai dar būna drėgni nuo rasos. Surinktą tūbę reikėtų džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje, ant grotelių arba pakabintą, saugant nuo tiesioginių saulės spindulių. Taip siekiama išsaugoti veikliąsias medžiagas.
Tradicinis vartojimas kvėpavimo takams
Liaudies medicinoje tūbė naudojama nuo kosulio, peršalimo, lėtinio bronchito ir kitų kvėpavimo takų sutrikimų. Manoma, kad gleivinės medžiagos apgaubia sudirgusias gleivines ir jas ramina. Augalui taip pat priskiriamos priešuždegiminės ir spazmus mažinančios savybės, galimybė sumažinti skausmą bei stiprinti sinusų gleivinę.
Dėl šių tradiciškai minimų savybių tūbė kartais rekomenduojama vaikams nuo kosulio ir suaugusiesiems, jaučiantiems kvėpavimo takų dirglumą.
Kitos liaudiškai minimos panaudojimo sritys
Tūbė naudojama ne tik kvėpavimo takams. Tradiciškai ji minima gydant žaizdas, opas, uždegimus ir kai kurias krūtų ligas. Arbata arba nuoviras gali būti vartojami virškinimui gerinti, žarnynui ir skrandžiui raminti, o išoriškai augalas naudojamas odai ir gleivinėms drėkinti.
Ankstesnėse tradicijose taip pat buvo kalbama apie galimą tūbės arbatos poveikį atminčiai. Žmonės tikėjo, kad toks gėrimas gali suteikti energijos ir pagerinti dėmesį.
Liaudiški receptai
Viename vaikams skirtame recepte tūbė derinama su kitais augalais.
Lygiomis dalimis imama po žiupsnelį medetkų, ramunėlių ir tūbių žiedų, mišinys užpilamas stikline vandens ir verdamas iki 10 minučių. Įdėjus medaus, nuoviro vaikams duodama po šaukštą tris kartus per dieną.
Arbatai galima naudoti ir paprastą tūbių mišinį: 10 g šviežių lapų su žiedais užpilama litru pieno, pavirinama kelias minutes, o gėrimas vartojamas po pusę stiklinės tris kartus per dieną. Šis receptas tradiciškai vartojamas, pavyzdžiui, Serbijoje nuo astmos.
Kada reikėtų būti atsargiems
Nors tūbė turi ilgą tradicinio vartojimo istoriją, vaistažolės gali sąveikauti su kitais vaistais arba netikti esant tam tikroms sveikatos būklėms. Prieš pradedant vartoti naujus augalinius preparatus rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku, ypač jei vartojami vaistai nuo kraujospūdžio, cholesterolio arba sergama lėtinėmis ligomis.
Vaikams patariama pradėti nuo mažų dozių ir stebėti, kaip preparatas toleruojamas. Medaus negalima duoti kūdikiams iki vienerių metų.
Tūbė įdomi ne tik dėl liaudiškų receptų. Ji minima ir istoriniuose pasakojimuose – nuo augalo naudojimo „fakeliams“ iki viduramžių tradicijų. Vis dėlto tradiciniai vartojimo būdai nepakeičia medicininės konsultacijos.