Galvos skausmas gali būti trumpalaikis negalavimas, tačiau kartais jis tampa kitos ligos požymiu. Kad būtų galima pasirinkti tinkamą pagalbą, svarbu įvertinti ne tik skausmo stiprumą, bet ir jo pobūdį, trukmę, pasikartojimą bei kartu pasireiškiančius simptomus.
Du pagrindiniai galvos skausmo tipai
Galvos skausmai skirstomi į pirminius ir antrinius. Pirminis skausmas laikomas savarankiška liga – tyrimais nenustatoma kitos akivaizdžios priežasties, o priepuoliai periodiškai kartojasi. „Kai nėra akivaizdžios priežasties, dėl ko kilo galvos skausmas, jis linkęs pasireikšti priepuoliais ir periodiškai kartotis, o tyrimais pakitimų nenustatyta, tai reiškia, kad skausmas yra pirminis, kitaip tariant, savarankiška galvos skausmo liga“, – teigė neurologė.
Tarptautinėje galvos skausmo klasifikacijoje nurodomos keturios pirminių skausmų grupės: įtampos tipo galvos skausmas, migrena, trigeminalinės autonominės cefalalgijos, kurioms priskiriamas ir klasterinis skausmas, bei reti pirminiai galvos skausmai. Šių grupių simptomai ir gydymo būdai skiriasi.
Kaip pasireiškia dažniausi pirminiai skausmai?
Įtampos tipo skausmas yra dažniausias ir paprastai lengviausias. Jis gali apimti visą galvą arba jos priekinę dalį, dažniausiai būna silpnas ar vidutinio stiprumo. Pykinimas ir vėmimas nebūdingi, o kasdienė veikla dažnai visiškai nenutrūksta. Vis dėlto kartais žmogui prireikia poilsio arba vaistų nuo skausmo.
Migrenos priepuoliai būna stiprūs ir pulsuojantys, gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Dažnai skauda vieną galvos pusę, žmogų erzina šviesa ir garsai, atsiranda pykinimas ar vėmimas. Dėl tokio intensyvumo pacientas neretai negali užsiimti įprasta veikla ir kreipiasi į gydytoją.
Klasterinis galvos skausmas yra itin intensyvus ir dažniausiai jaučiamas aplink vieną akiduobę. Priepuolis trunka nuo 15 minučių iki kelių valandų, o skausmai kartojasi tam tikrais periodais. Tuo metu gali ašaroti akis, varvėti nosis, užkristi vokas. Pacientas būna neramus ir dažnai negali ramiai gulėti.
Paūmėjimai dažnai pasireiškia pavasarį ir rudenį.
Ką vertina gydytojas?
Per konsultaciją aiškinamasi, kiek trunka priepuoliai, koks būna skausmo stiprumas ir pobūdis, kurioje vietoje jis jaučiamas, kokie simptomai pasireiškia kartu, kokie vaistai vartojami ir ar jie veiksmingi.
„Konsultacijos metu renkame informaciją apie skausmo priepuolių trukmę, skausmo stiprumą, pobūdį, lokalizaciją, požymius, kurie pasireiškia kartu su skausmu, vartojamus vaistus ir jų veiksmingumą.
Ligos sunkumui nustatyti išsiaiškiname, kaip dažnai kartojasi skausmas, kiek dienų per mėnesį ligonis patiria bet kokį galvos skausmą ir kiek – stiprų galvos skausmą“, – pasakojo K. Ryliškienė.
Antrinis galvos skausmas gali rodyti kitą sveikatos sutrikimą. Tarp galimų priežasčių minimos traumos, meningitas, insultas, smegenų kraujagyslių pakitimai, augliai ir kaklinės stuburo dalies problemos. „Dar daugiau priežasčių, ir ne vien tik neurologinių, gali būti svarbios, kai skauda veidą. Jeigu skausmas yra antrinis, jo pobūdis gali būti labai įvairus. Vien pagal tai, kaip ir kur skauda, ligos priežasties nustatyti nėra įmanoma. Tam reikalingi papildomi instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai“, – pasakojo K. Ryliškienė.
SNOOP požymiai, dėl kurių delsti nereikėtų
Skubiau įvertinti galvos skausmą reikėtų, jei pasireiškia bent vienas iš SNOOP kriterijų:
- S – sisteminiai požymiai. Kartu atsiranda karščiavimas ar krenta svoris, žmogus jau serga kito organo piktybine liga, vartoja imunitetą slopinančius arba kraujo krešėjimą veikiančius vaistus.
- N – neurologiniai simptomai. Galvos skausmą lydi rankos ar kojos nusilpimas, veido perkreipimas, voko užkritimas, dvejinimasis, kalbos ar elgesio pokyčiai, traukuliai.
- O – staigus pirmasis skausmas. Pirmą kartą gyvenime netikėtai prasidėjęs labai stiprus skausmas gali kelti įtarimą dėl trūkusios kraujagyslės.
- O – amžius. Įvertinimo reikia, jei pirmą kartą skauda jaunesnį nei 10 metų vaiką, vyresnį nei 50 metų suaugusįjį arba pasikeičia anksčiau vyresnio amžiaus žmogų varginęs skausmas.
- P – progresavimas. Skausmas stiprėja, dažnėja, anksčiau vartoti vaistai nebeveikia arba jų reikia vis daugiau.
Kas gali padėti išvengti priepuolių?
Jei galvos skausmas kartojasi dažnai arba priepuoliai būna stiprūs, rekomenduojama kreiptis į specialistą. Dažnas vaistų vartojimas pats gali sukelti vaistų sukeltą galvos skausmą, todėl gydymo planą verta aptarti su gydytoju.
Priepuolių prevencijai svarbūs reguliarus miegas, subalansuota mityba ir pusryčių nepraleidimas, fizinis aktyvumas bent tris kartus per savaitę bei streso valdymas. Magnio citrato druska, vitaminas B2 ir kofermentas Q10 gali padėti sumažinti priepuolių dažnį ar intensyvumą, tačiau dėl jų vartojimo taip pat reikėtų pasitarti su gydytoju.