Gyvenimo trukmę gali veikti ne tik rūkymas, alkoholio vartojimas ar kiti akivaizdžiai žalingi įpročiai. Reikšmės turi ir kasdienės rutinos: kiek laiko praleidžiame sėdėdami ar patalpose, kaip miegame, maitinamės ir tvarkomės su stresu. Nors kiekvienas toks įprotis gali atrodyti nereikšmingas, ilgainiui jų poveikis sveikatai kaupiasi.
Per daug laiko praleidžiama uždarose erdvėse
Nuolatinis buvimas patalpose dažnai reiškia mažesnį fizinį aktyvumą. Be to, gali padidėti užteršto oro, nepakankamo apšvietimo, streso ir socialinės izoliacijos rizika. Natūralios dienos šviesos trūkumas gali sutrikdyti paros ritmą, o uždara aplinka – paveikti imuninės sistemos atsaką.
Norint sumažinti šį poveikį, verta kelis kartus per dieną 10–20 minučių išeiti į lauką, reguliariai vėdinti patalpas ir pasirūpinti natūraliu apšvietimu darbo vietoje.
Ilgas sėdėjimas
Sėdimas gyvenimo būdas laikomas vienu iš pagrindinių su neonkologiniu mirtingumu susijusių veiksnių. Ilgai sėdint didėja širdies ir kraujagyslių ligų bei medžiagų apykaitos sutrikimų rizika, taip pat gali prastėti raumenų ir kaulų būklė.
Tyrimai rodo, kad sutrumpinus sėdėjimo laiką iki mažiau nei trijų valandų per dieną, gyvenimą galima pailginti iki poros metų. Kasdienybėje gali padėti stovimas darbo stalas, trumpos pertraukos kas 30–60 minučių, pasivaikščiojimai ir tempimo pratimai.
Miego trūkumas
Miegas svarbus organizmo regeneracijai, imuninei funkcijai ir kognityvinei sveikatai. Reguliarus miegojimas trumpiau nei penkias valandas siejamas su didesne mirties rizika, taip pat aukštesne širdies ligų, diabeto ir depresijos rizika.
Geresnei sveikatai rekomenduojama miegoti 7–9 valandas per naktį, laikytis pastovaus režimo, prieš miegą vengti mėlynos šviesos ir sunkaus maisto.
Per didelis raudonos mėsos kiekis
Gausus raudonos mėsos, ypač perdirbtos, vartojimas siejamas su kai kurių lėtinių ligų rizika. Kai kurie tyrimai nurodo, kad kasdien valgant raudoną mėsą mirties rizika gali padidėti maždaug 13 procentų.
Racioną galima paįvairinti liesesniais baltymų šaltiniais: žuvimi, paukštiena, ankštiniais augalais ir kitais augalinės kilmės produktais.
Per ilgas naudojimasis telefonu ir kitais ekranais
Per didelis išmaniųjų įrenginių naudojimas gali pabloginti miego kokybę, didinti nerimo ir depresijos riziką bei mažinti gebėjimą sutelkti dėmesį. Ekranų skleidžiama mėlyna šviesa slopina melatonino gamybą ir gali trikdyti miego ciklą.
Siekiant to išvengti, verta riboti ekranų laiką prieš miegą, naudoti mėlynos šviesos filtrus ir kasdien numatyti veiklų, kurioms nereikia ekranų.
Aštraus maisto atsisakymas
Aštraus maisto vengimas taip pat gali būti vertinamas kitaip, nei įprasta manyti. Kai kurių tyrimų duomenimis, reguliariai aštrų maistą valgantys žmonės turi maždaug 14 procentų mažesnę mirties riziką nei tie, kurie jį renkasi rečiau.
Galima nauda siejama su poveikiu medžiagų apykaitai ir priešuždegiminėmis savybėmis. Vis dėlto mityba turėtų išlikti subalansuota ir įvairi.
Nuolatinis nerimas dėl mirties
Intensyvus ir nuolat trunkantis nerimas gali turėti fizinių pasekmių: didinti kraujospūdį, sutrikdyti širdies ritmą ir pabloginti imuninę reakciją. Ilgainiui psichologinis stresas gali prisidėti prie lėtinių ligų vystymosi.
Padėti gali kognityvinė elgesio terapija, sąmoningumo praktikos, reguliarus fizinis aktyvumas ir profesionali pagalba, jei nerimas pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui.
Pokyčiai prasideda nuo kasdienių sprendimų
Iš pirmo žvilgsnio nedideli įpročiai gali turėti realios įtakos ilgaamžiškumui. Svarbu įvertinti savo silpnesnes sveikatos sritis ir keisti jas palaipsniui: daugiau judėti, gerinti miego higieną, subalansuoti mitybą bei mokytis valdyti stresą. Nuoseklūs pokyčiai laikui bėgant gali pagerinti savijautą ir prisidėti prie ilgesnio gyvenimo.