Higienos instituto išankstiniais duomenimis, 2025 metais Lietuvoje mirė 37 491 žmogus – 38 daugiau nei 2024-aisiais. Ataskaitoje pateikiama ne tik bendra mirčių statistika, bet ir informacija apie ligas bei aplinkybes, lėmusias gyventojų mirtis.
Dažniausios mirties priežastys
Didžiausią dalį visų mirčių sudarė kraujotakos sistemos ligos – 51,3 proc. Antroje vietoje liko piktybiniai navikai, nuo kurių mirė 21,2 proc. visų mirusiųjų. Išorinės mirties priežastys sudarė 5,8 proc., o virškinimo sistemos ligos – 5,6 proc.
Taigi pagrindine mirtingumo našta išlieka lėtinės neinfekcinės ligos ir vėžys. Tuo metu nelaimingi atsitikimai ir savižudybės, priskiriami išorinėms mirties priežastims, ypač reikšmingi vertinant vyrų mirtingumą.
Vyrų ir moterų mirtingumo skirtumai
2025 metais mirė 18 212 vyrų ir 19 279 moterys. Kraujotakos sistemos ligos buvo nustatytos kaip mirties priežastis 44,8 proc. vyrų mirčių. Iš jų 61,7 proc. sudarė išeminės širdies ligos, 18,8 proc. – smegenų kraujagyslių ligos, o 9,5 proc. – hipertenzinės ligos.
Nuo piktybinių navikų mirė 4 342 vyrai. Dažniausiai jų mirtį lėmė trachėjos, bronchų ir plaučių vėžys (19,8 proc.), priešinės liaukos navikai (11,9 proc.) ir skrandžio vėžys (7,6 proc.). Nuo plaučių vėžio mirė tris kartus daugiau vyrų nei moterų.
Išorinės priežastys sudarė 8,5 proc. visų vyrų mirčių. Iš 1 556 vyrų, mirusių dėl šių priežasčių, 60,2 proc. žuvo per nelaimingus atsitikimus – transporto įvykiuose, dėl kritimų, skendimų ar atsitiktinių apsinuodijimų. Dar 27,1 proc. sudarė savižudybės.
Virškinimo sistemos ligos lėmė 6,2 proc. vyrų mirčių. Iš 1 123 nuo jų mirusių vyrų 22,3 proc. mirė dėl kepenų cirozės ir fibrozės, o 21 proc. – dėl alkoholinės kepenų ligos.
Moterų mirčių struktūroje kraujotakos sistemos ligos sudarė 57,4 proc. Tarp jų išeminė širdies liga sudarė 59,7 proc., smegenų kraujagyslių ligos – 22,7 proc., o hipertenzinės ligos – 11,2 proc.
Nuo piktybinių navikų mirė 3 601 moteris, arba 18,7 proc.
visų mirusių moterų. Dažniausiai mirtį lėmė krūties navikai (15,4 proc.), trachėjos, bronchų ir plaučių navikai (8,1 proc.) bei kasos navikai (7,7 proc.).
Trečia pagal dažnumą moterų mirties priežasčių grupė buvo virškinimo sistemos ligos – nuo jų mirė 975 moterys, arba 5,1 proc. Išorinės priežastys sudarė 3,3 proc. moterų mirčių: iš 630 dėl jų žuvusių moterų 70 proc. mirė per nelaimingus atsitikimus, o 16,3 proc. – dėl savižudybių.
Vaikų mirtingumo statistika
2025 metais mirė 64 vaikai nuo 1 iki 17 metų: 43 berniukai ir 21 mergaitė. Dažniausia jų mirties priežasčių grupė buvo išorinės priežastys (48,4 proc.). Toliau rikiavosi piktybiniai navikai (15,6 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (14,1 proc.).
Išorinės priežastys lėmė 31 vaiko mirtį – tarp jų buvo 23 berniukai ir 8 mergaitės. Šie duomenys rodo, kad vaikų saugumas ir apsauga išlieka aktualūs.
Prevencijos svarba
Ataskaitos duomenys pabrėžia širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos, ankstyvo vėžio nustatymo bei gydymo svarbą. Taip pat reikalingos traumas ir savižudybes padedančios išvengti programos. Prevencijai svarbūs ligų kontrolė, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, rūkymo ir alkoholio vartojimo mažinimas.
Informacija apie mirtingumą pagal lytį ir amžių leidžia sveikatos politikos priemones bei išteklius nukreipti tiksliau. Vis dėlto Higienos instituto pateikti skaičiai yra išankstiniai, todėl galutiniai duomenys dar gali šiek tiek keistis. Jau dabar matyti, kad daugiausia mirčių Lietuvoje lemia lėtinės neinfekcinės ligos ir išorinės priežastys, kurioms galima daryti įtaką visuomenės sveikatos bei politinėmis priemonėmis.