Žmogaus laikysena kartais gali suteikti užuominų apie jo elgesio tendencijas, tačiau vien pagal pozą negalima nustatyti psichopatijos. Psichologė Susan Krauss-Whitbourne pabrėžia, kad vertinant žmogų svarbu atsižvelgti ne tik į jo žodžius ar paviršutinišką žavesį, bet ir į kūno kalbą bei pasikartojančius elgesio modelius.
Atviros pozos siejamos su dominavimu
Kanados McGill universitete atliktas tyrimas atskleidė ryšį tarp tam tikrų kūno padėčių ir asmenybės bruožų, siejamų su didesniu polinkiu manipuliuoti. Tyrėjai pastebėjo, kad žmonės, plačiai užimantys erdvę ir demonstruojantys atvirą laikyseną, dažniau gali rodyti socialinio dominavimo siekį.
Tarp pozų, kurios tyrimuose siejamos su tokiomis tendencijomis, minimos:
- pakelti kumščiai;
- atgal atloštas liemuo;
- išlenktas juosmuo;
- „lordozinė“ poza, kai stuburas juosmens srityje pernelyg išlinksta į priekį.
„Vienas pagrindinių signalų, rodančių kieno nors ketinimą jums įsakinėti, yra atvira, tiesi laikysena“, – teigė psichologė. Tyrėjų manymu, tokia poza gali būti naudojama siekiant parodyti jėgą arba išvengti savęs nuvertinimo, o tai gali veikti žmogaus santykius su aplinkiniais.
Poza nėra psichopatijos diagnozė
Psichopatijos bruožams dažniausiai priskiriami antisocialus ir manipuliatyvus elgesys, emocinis nejautrumas, bebaimiškumas, paviršutiniškas žavesys bei empatijos stoka. Vis dėlto kūno laikysena nėra patikimas savarankiškas kriterijus. Specialistai ragina vertinti visumą: žmogaus žodžius, veiksmus, elgesio nuoseklumą ir jo poveikį kitiems.
Kūno kalba nėra vienintelė sritis, kurią nagrinėja mokslininkai. Belgrado universiteto Serbijos tyrėjai nustatė ryšį tarp žiauraus elgesio su gyvūnais ir „Tamsiosios triados“ bruožų – psichopatijos, makiavelizmo bei narcisizmo. Eksperimentuose, kuriuose dalyvavo šimtai žmonių, antisocialus elgesys dažnai buvo siejamas su įsitikinimu, kad socialinė hierarchija turi būti griežta, ir mažesne empatija kitoms gyvoms būtybėms.
Kodėl laikyseną reikia vertinti atsargiai
Žmogaus pozą gali lemti daugybė su asmenybe nesusijusių aplinkybių.
Įtakos gali turėti ergonominės sąlygos, kultūriniai skirtumai ar darbo pobūdis, pavyzdžiui, ilgas sėdėjimas prie kompiuterio. Dėl to vien dėl „lordozinės“ laikysenos nederėtų žmogaus vadinti psichopatu. Tokiai išvadai reikalingas išsamus profesionalų vertinimas.
Pastebėjus manipuliacinį ar antisocialų elgesį, rekomenduojama fiksuoti konkrečius faktus, prireikus riboti kontaktą ir ieškoti palaikymo darbe, šeimoje ar teisinėje pagalboje. Esant poreikiui, verta kreiptis ir į specialistus. Kūno kalba gali būti tik vienas signalas, o tikrąją riziką labiau atskleidžia pasikartojantys elgesio modeliai.
Taigi pozų tyrimai gali padėti geriau suprasti socialinę dinamiką ir dominavimo apraiškas, tačiau jų rezultatus būtina interpretuoti atsargiai ir vertinti kartu su kitais elgesio požymiais.