Kepenų ligos neretai prasideda nepastebimai. Pirmieji negalavimai būna neaiškūs ir dažnai palaikomi paprastu nuovargiu ar sezonine infekcija, todėl į gydytojus kreipiamasi pavėluotai. Tuo metu kepenų audinyje jau gali būti įvykę reikšmingų pokyčių. Anksti pastebėti simptomai ir laiku atlikti tyrimai gali padėti sulėtinti ligos progresavimą ar sustabdyti dalį pažeidimų.
Pradžia dažnai primena peršalimą ar gripą
Ankstyvoje stadijoje kepenų veiklos sutrikimus gali rodyti periodiškai pakylanti temperatūra, šaltkrėtis, pykinimas ir sumažėjęs apetitas. Taip pat pasitaiko nepaaiškinamas svorio kritimas, bendras silpnumas, kūno skausmai, nestiprus pilvo ar dešinės hipochondrijos diskomfortas bei virškinimo sutrikimai.
Dalis pacientų šį laikotarpį apibūdina kaip būseną „kaip gripas“. Kadangi simptomai nėra specifiniai, žmonės dažnai tikisi, kad jie praeis savaime, ir neskuba pasitikrinti sveikatos.
Ryškesni simptomai blogėjant kepenų funkcijai
Ligai progresuojant gali atsirasti kojų patinimas ir skysčių kaupimasis pilvo ertmėje, vadinamas ascitu. Vienas geriau pastebimų požymių – odos ir gleivinių pageltimas, arba gelta. Viršutinėje kūno dalyje ant odos taip pat gali susiformuoti išsiplėtusių kapiliarų žvaigždelės.
Vėlesnėse stadijose galimi ryškūs svorio svyravimai, sumažėjęs lytinis potraukis ir nuolatinis, gilus išsekimas. Kepenų veiklos sutrikimai, keičiantys smegenų cheminę sudėtį ir hormonų pusiausvyrą, gali būti susiję ir su nuotaikos svyravimais bei koncentracijos sunkumais.
Kas didina kepenų ligų riziką?
Kepenų fibrozė ir kitos lėtinės kepenų ligos dažniau nustatomos žmonėms, sergantiems lėtiniu virusiniu hepatitu B arba C, nealkoholine kepenų riebaline liga, taip pat piktnaudžiaujantiems alkoholiu.
- nutukimas ir II tipo diabetas;
- tam tikros autoimuninės bei paveldimos ligos;
- kai kurie vaistai ir toksinai;
- nesaugus lytinis gyvenimas ar dalijimasis adatomis, didinantis užsikrėtimo virusiniais hepatitais riziką.
Kokie tyrimai padeda įvertinti kepenų būklę?
Įtarus kepenų sutrikimą, pirmiausia gali būti atliekami kraujo tyrimai. Vertinami kepenų fermentai ALT, AST ir GGT, bilirubino bei albumino koncentracija, taip pat kraujo krešėjimo rodikliai. Kepenų būklę ir fibrozės laipsnį padeda įvertinti neinvaziniai tyrimai – elastografija ir ultragarsas.
Svarbi diagnostikos dalis yra testavimas dėl hepatito B ir C. Gydytojas taip pat gali rekomenduoti vakcinaciją, pavyzdžiui, nuo hepatito B.
Kas padeda saugoti kepenis?
Prevencijos pagrindą sudaro subalansuota mityba, kūno svorio kontrolė, saikingas alkoholio vartojimas ir reguliarus fizinis aktyvumas. Taip pat svarbu vengti rizikingo elgesio. Žmonėms, turintiems rizikos veiksnių, rekomenduojami periodiniai sveikatos patikrinimai ir ankstyvos diagnostikos tyrimai.
Laiku pradėtas gydymas ir kepenų pažeidimo priežasties šalinimas gali sulėtinti fibrozės progresavimą bei padėti išvengti cirozės. Kadangi kepenų fibrozė ilgą laiką gali nesukelti ryškių simptomų, į kūno siunčiamus signalus verta reaguoti ir reguliariai konsultuotis su gydytoju.