Ilgą laiką menstruacijų kraujas moksliniuose tyrimuose buvo menkai vertinamas – tam įtakos turėjo kultūriniai tabu ir ribotas finansavimas. Dabar mokslininkai vis dažniau nagrinėja jo sudėtį, nes šiame mėginyje, be raudonųjų kraujo ląstelių, randama hormonų, baltymų, mikroorganizmų, gimdos gleivinės fragmentų ir ląstelių iš gimdos, gimdos kaklelio, kiaušintakių bei kiaušidžių.
Dėl tokios įvairovės menstruacijų kraujas gali suteikti išsamesnės informacijos apie reprodukcinių organų būklę nei įprasti veninio kraujo tyrimai. Tyrėjai jį sieja ne tik su naujomis diagnostikos galimybėmis, bet ir su regeneracine medicina.
Mėginys, prilyginamas natūraliai biopsijai
Menstruacijų kraujas kartais vadinamas „natūralia biopsija“, nes kiekvieną mėnesį iš organizmo pašalinama visa gimdos gleivinė. Analizuojant šį mėginį galima aptikti šimtus baltymų, o kai kurių jų nėra kituose biologiniuose skysčiuose.
Tokie tyrimai leidžia ieškoti uždegimo žymenų, genų aktyvumo pokyčių ir imuninės sistemos komponentų. Šie duomenys galėtų padėti atpažinti tokias ligas kaip endometriozė ar gimdos kaklelio patologijos, nesiimant invazinių procedūrų.
Galimybė mėginį surinkti namuose
Vienas svarbiausių šio metodo privalumų – menstruacijų kraujo mėginį galima surinkti namuose. Tai ateityje galėtų sumažinti laparoskopijos ir kitų invazinių tyrimų poreikį.
Šioje srityje jau kuriami testai, skirti endometriozei būdingiems žymenims nustatyti. Taip pat viena JAV bendrovė, ištyrusi gliukozės atspindį menstruacijų kraujyje, gavo FDA patvirtinimą specifiniam gliukozės kontrolei skirtam testui. Be to, pastebėta, kad kai kuriuos ŽPV variantus menstruacijų kraujyje galima aptikti jautriau nei atliekant tradicinį PAP testą.
MenSC kamieninės ląstelės ir jų potencialas
Menstruacijų kraujyje aptinkamos ir kamieninės ląstelės, vadinamos MenSC. Jos gali diferencijuotis į įvairių audinių ląsteles, o laboratorinėmis sąlygomis – intensyviai daugintis.
Bandymų su gyvūnais rezultatai rodo, kad MenSC gali padėti:
- atkurti gimdos gleivinę;
- gerinti kiaušidžių funkciją;
- skatinti kepenų gijimą;
- mažinti odos pažeidimus;
- dalyvauti nervinio audinio regeneracijoje.
Preliminarūs duomenys taip pat leidžia svarstyti apie galimą šių ląstelių poveikį neurodegeneracinėms ligoms, įskaitant tam tikrų Alzheimerio ligos procesų lėtinimą. Vis dėlto šios išvados dar nėra galutinės ir turi būti patikrintos išsamesniais klinikiniais tyrimais.
Dar reikia išspręsti svarbius klausimus
Nors menstruacijų kraujo tyrimai turi didelį potencialą, daugeliui atradimų vis dar trūksta didelių ir pakartojamų klinikinių tyrimų. Taip pat būtina nustatyti vienodus mėginių surinkimo bei saugojimo standartus ir kurti biobankus.
Pažangą ilgą laiką ribojo ir moterų sveikatos tyrimų finansavimo nelygybė. Todėl tolesniam proveržiui reikalingos investicijos į biobankus bei tarptautinę duomenų dalijimosi infrastruktūrą. Kartu kyla klausimų dėl donorystės, privatumo apsaugos ir ląstelių terapijų saugumo.
Menstruacijų kraujas, anksčiau dažnai laikytas biologinėmis atliekomis, gali tapti vertingu medicininiu šaltiniu. Jo analizė žada naujų galimybių reprodukcinės sveikatos srityje, galėtų paspartinti endometriozės diagnostiką ir prisidėti prie nevaisingumo gydymo alternatyvų bei regeneracinės medicinos plėtros. Kad šie sprendimai būtų saugūs ir prieinami, būtini didesni, tinkamai suplanuoti klinikiniai tyrimai ir ilgalaikis finansavimas.