Priešmenstruacinis sindromas ne visoms moterims apsiriboja nedideliu diskomfortu. Santaros klinikų gydytoja akušerė ginekologė prof. Diana Ramašauskaitė pabrėžia, kad daugiau nei dešimtadalis moterų susiduria su sunkiais simptomais, smarkiai veikiančiais jų gyvenimo kokybę.
Lietuvos mokslininkių atliktoje apklausoje, kurioje dalyvavo 1600 respondenčių, 25 proc. moterų nurodė patiriančios sunkius PMS simptomus. Tačiau net 61 proc. jų dėl šių sunkumų pagalbos niekur nesikreipė. Tai rodo, kad vis dar trūksta žinių, o su PMS susiję negalavimai neretai vertinami pernelyg lengvabūdiškai.
Simptomus lemia ne vien hormonų kiekis
Pasak profesorės, naujausi tyrimai leidžia manyti, kad svarbu ne tik pats hormonų svyravimas, bet ir individuali smegenų reakcija į jį. Todėl PMS diagnostika ir gydymas turėtų būti visapusiški, o prireikus į procesą gali būti įtraukiami skirtingų sričių specialistai – ginekologas, endokrinologas, psichologas ar psichiatras.
Jeigu menstruacijų ciklas reguliarus ir nėra kitų įtartinų požymių, nuolat atlikti hormonų tyrimų nebūtinai reikia. Tokiu atveju svarbiau išsiaiškinti, kokie simptomai pasireiškia ir kiek jie trikdo kasdienį gyvenimą.
Fiziniai ir emociniai PMS požymiai
PMS simptomai paprastai skirstomi į fizinius ir psichologinius. Prie fizinių negalavimų priskiriami pilvo pūtimas, krūtų skausmas, nuovargis ir raumenų silpnumas. Emociniai simptomai gali pasireikšti dirglumu, staigiais nuotaikos svyravimais, apatija ar nenoru užsiimti įprasta veikla.
Į gydytojus moterys dažniau kreipiasi dėl fizinių negalavimų, o apie emocinę būklę kalba rečiau. Dėl to psichologiniai PMS simptomai gali likti neatpažinti ir negydomi.
„Tyrimų duomenimis, moterys, patiriančios sunkių emocinių PMS simptomų, yra labiau linkusios į savižudybę.“ Todėl stiprūs emociniai pokyčiai neturėtų būti laikomi tiesiog laikina nuotaika – jiems būtinas medicininis dėmesys, o prireikus ir skubi pagalba.
Gydymas apima gyvenimo būdą ir medikamentus
PMS gydymas gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, vaistus ir psichoterapiją.
Svarbiomis priemonėmis laikomi subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir streso valdymas.
Kai kuriais atvejais specialistai gali rekomenduoti papildus, pavyzdžiui, vitaminą D, vitaminą B6, cinką, magnį, kalcį ar omega-3 riebiąsias rūgštis. Vis dėlto jų vartojimą reikėtų derinti su gydytoju.
Esant sunkiems emociniams simptomams, kartais skiriami antidepresantai. Tyrimų duomenimis, sunkiais atvejais jie buvo veiksmingi maždaug 60 proc. pacienčių, o placebo poveikis siekė apie 40 proc. Tai reiškia, kad medikamentai gali padėti, tačiau gydymas turi būti parenkamas individualiai ir stebimas.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Moterys turėtų sekti menstruacijų ciklą: jo trukmę, dažnumą, kraujavimo intensyvumą ir tai, kaip simptomai susiję su ciklo laikotarpiu. Į gydytoją būtina kreiptis, jei PMS trukdo atlikti kasdienes funkcijas, dirbti ar palaikyti santykius.
Skubi pagalba reikalinga ir tuo atveju, jei kyla minčių apie savižudybę. Ankstyvas kreipimasis gali padėti išvengti komplikacijų ir parinkti tinkamiausią gydymo planą.
Profesorė ragina PMS vertinti rimtai: mažinti su šia būkle susijusią stigmą ir užtikrinti, kad moterys galėtų gauti išsamią, tarpdalykinę pagalbą.