Spalis visame pasaulyje skiriamas krūties vėžio sąmoningumui. Šiuo laikotarpiu daugiausia dėmesio tenka ligos prevencijai ir ankstyvai diagnostikai, nes pirmoje stadijoje nustatytas krūties vėžys daugeliu atvejų yra išgydomas. Penkerių metų išgyvenamumas tokiu atveju siekia apie 98 procentus.
Vien savityros nepakanka
Vilniaus plataus profilio klinikos „Meliva“ Krūtų ligų centro gydytoja mamologė Julija Vitko pabrėžia, kad profilaktika turėtų apimti ne tik vaizdinius tyrimus, bet ir specialisto konsultaciją. Jos metu įvertinama moters sveikatos istorija bei individuali rizika.
„Svarbiausia – nebijoti, nes profilaktinė patikra nėra bauginantis procesas. Priešingai – tai galimybė pasirūpinti savo sveikata ir jaustis saugiai. Moterims vis dar būdinga atidėlioti vizitus dėl baimės išgirsti nemalonią diagnozę, tačiau anksti nustatytas krūties vėžys dažnu atveju yra visiškai išgydomas.
Be to, išsami gydytojo mamologo konsultacija dažnai padeda išsklaidyti abejones ir sumažina nereikalingą stresą net ir tada, kai aptinkami nežymūs pakitimai“, – tikina gydytoja mamologė.
Savityra gali padėti pastebėti jau aiškiai apčiuopiamą darinį, tačiau ji nėra pakankama ankstyviems pokyčiams nustatyti. Tikslesnį vaizdą leidžia gauti echoskopija ir mamografija, atliekamos kartu su gydytojo įvertinimu. Šie tyrimai padeda pastebėti subtilius pakitimus ir numatyti tolesnės stebėsenos planą.
Ką apie krūties vėžio riziką sako mokslas?
Socialiniuose tinkluose ir internete netrūksta teiginių, siejančių krūties vėžį su kasdieniais įpročiais ar kosmetikos priemonėmis. Tarp dažniausiai minimų „kaltininkų“ – liemenėlės su lankeliais, dezodorantai, kurių sudėtyje yra aliuminio junginių ar parabenų, taip pat nakvišų aliejus.
„Toks teiginys neturi jokio mokslinio pagrindo. Limfinė sistema veikia nepriklausomai nuo dėvimos aprangos, todėl liemenėlės neturi jokios įtakos vėžinių ląstelių vystymuisi“, – teigia J. Vitko. Pasak jos, taip pat nėra patikimų tyrimų, įrodančių ryšį tarp įprasto dezodorantų naudojimo ir krūties vėžio.
Tai patvirtina ir didžiosios onkologinės organizacijos.
Gydytoja ragina atsargiai vertinti ir maisto papildų vartojimą. „Moksliniai tyrimai rodo, kad kai kurie antioksidantai, ypač vartojami didelėmis dozėmis arba sintetinių papildų forma, tam tikrais atvejais gali net padidinti tam tikrų vėžio formų riziką. Vienintelė išimtis yra vitaminas D. Tyrimai rodo, kad jo trūkumas, ypač po menopauzės, gali būti siejamas su padidėjusia rizika, tačiau šis ryšys turėtų būti vertinamas individualiai – atlikus kraujo tyrimus ir pasikonsultavus su gydytoju“, – sako J. Vitko.
Krūtų implantai patys savaime reikšmingai nekeičia krūties vėžio rizikos. Vis dėlto tam tikri tekstūruoti implantai siejami su reta limfomos forma – BIA-ALCL. Todėl implantus turinčioms moterims svarbu reguliariai stebėti sveikatą.
Kaip rūpintis krūtų sveikata?
Veiksmingiausia prevencija – reguliarūs vaizdiniai tyrimai pagal vietines programas, gydytojo konsultacijos ir sąmoningas požiūris į sveikatą. Kilus klausimų dėl papildų, kosmetikos priemonių ar implantų, verta pasitarti su specialistu. Prireikus gali būti atliekami kraujo arba vaizdiniai tyrimai.
Ankstyva diagnozė gali išgelbėti gyvybę, todėl profilaktinių vizitų ir rekomenduojamų tyrimų nereikėtų atidėlioti.