Daugiau nei dviejų milijonų žmonių iš 39 šalių duomenis apėmęs tarptautinis tyrimas išskyrė penkis svarbiausius širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius. Tai – rūkymas, padidėjęs kraujospūdis, aukštas cholesterolio kiekis, netinkamas kūno svoris ir diabetas.
Analizė, paskelbta žurnale The New England Journal of Medicine 2025 m. kovo 30 d., parodė, kad šie veiksniai lemia maždaug pusę pasaulinės širdies ligų naštos. Į ją įeina ne tik sergamumas ir mirtingumas, bet ir su ligomis susijusios socialinės bei ekonominės išlaidos.
Rizikos veiksnių nebuvimas gali reikšti ilgesnį gyvenimą
Tyrėjai vertino žmonių riziką per visą gyvenimą – iki 90 metų. Buvo lyginami 50-mečiai, turintys visus penkis rizikos veiksnius, ir tokio profilio neturintys žmonės.
Skirtumas buvo reikšmingas. Moterys, kurioms nebuvo nustatyta nė vieno iš šių veiksnių, be širdies ligų vidutiniškai gyveno maždaug 13 metų ilgiau, o vyrai – apie 11 metų. Vertinant bendrą išgyvenamumą, moterų gyvenimo trukmė buvo maždaug 14,5 metų, o vyrų – beveik 12 metų ilgesnė.
Veiksniai dažnai susiję tarpusavyje
Šie rizikos veiksniai neretai pasireiškia kartu, todėl jų poveikis gali būti dar didesnis. „Žmonės su aukštu kraujospūdžiu ir aukštu cholesteroliu dažnai turi ir nutukimą, o tai paaiškina, kodėl jų padidėjusi širdies ligų rizika nestebina“, – sako dr. Ericas Rimmas iš Harvardo T.H. Chan visuomenės sveikatos mokyklos.
Pasak jo, nors kai kuriose populiacijose rūkančių žmonių mažėja, kiti rizikos veiksniai su amžiumi tampa vis dažnesni. Todėl prevencijos priemonių svarbu imtis nelaukiant, kol sveikatos problemos taps ryškios.
Kraujospūdžio kontrolė išlieka viena svarbiausių užduočių
Padidėjęs kraujospūdis laikomas vienu svarbiausių rizikos veiksnių, kurį galima koreguoti. Beveik 70 proc. 65 metų sulaukusių žmonių turi aukštą kraujospūdį, tačiau jį kontroliuoja tik maždaug ketvirtadalis.
Kai kurie skaičiavimai rodo, kad net pusė žmonių, kuriems diagnozuotas padidėjęs kraujospūdis, po metų nebevartoja paskirtų vaistų. Aukštas kraujospūdis dažnai apibrėžiamas kaip 130/80 mm Hg ar didesnis, o normaliu laikomas 120/80 mm Hg rodiklis.
Vis dėlto vienas matavimas ne visada tiksliai atspindi situaciją. „Jūsų kraujospūdį gali paveikti daugybė skirtingų dalykų, tokių kaip, kaip neseniai gėrėte kavos puodelį ar ar skubėjote į gydytojo apžiūrą“, – sako dr. Rimmas. Dėl šios priežasties gydytojai dažnai rekomenduoja kraujospūdį pakartotinai matuoti per kelis apsilankymus.
Ką galima pakeisti kasdienybėje?
Net ir esant keliems rizikos veiksniams, jų poveikį galima sumažinti keičiant gyvenimo būdą. Dr. Rimmas pabrėžia: „Tačiau jei sulaukiate 50 metų ir turite daugybę šių rizikos veiksnių, tikrai laikas imtis pokyčių dėl didžiulės įtakos, kurią tai gali turėti jūsų gyvenimo trukmei“.
- rinktis sveikesnę mitybą;
- riboti alkoholio vartojimą;
- reguliariai judėti;
- mokytis valdyti stresą;
- laikytis gydymo plano ir vartoti paskirtus vaistus.
Su cirkadine medicina susiję naujesni atradimai taip pat siūlo atkreipti dėmesį į dienos režimą. Rekomenduojama didesnę dalį kalorijų suvartoti pirmoje dienos pusėje, ryte pabūti saulės šviesoje, laikytis pastovaus miego grafiko, vakare riboti ekranų naudojimą ir su gydytoju aptarti tinkamiausią vaistų vartojimo laiką.
„Tačiau jei jūsų kraujospūdis yra netgi ties riba, tai turėtų būti signalas pasikalbėti su gydytoju apie tai, ką galite padaryti, kad jį sumažintumėte“, – priduria dr. Rimmas.
Širdies ligų daugeliu atvejų galima išvengti arba jų pradžią atitolinti. Tam svarbios nuoseklios prevencinės pastangos ir bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros specialistais.