Vaistinėse žmonės ieško ne vien vaistų – čia jie taip pat tikisi gauti atsakymus į sveikatos klausimus ir įvertinti internete rastus patarimus. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Sigita Korbutaitė pastebi, kad kasdien tenka susidurti ir su pavojingais namudiniais gydymo būdais, ir su klaidingu požiūriu į receptinius preparatus.
Namudiniai metodai gali pakenkti
Vienas rizikingų įsitikinimų – makšties infekcijas gydyti česnako skiltelėmis arba naudoti kitus nepritvirtintus produktus. Tokie bandymai gali nudeginti gleivinę ir sukelti uždegimą. Atsargiai reikėtų vertinti ir ausų bei žaizdų valymą vandenilio peroksidu, kai to nenurodo gydytojas: susidarantys burbuliukai gali papildomai dirginti audinius.
Po antibiotikų kai kurie žmonės mėgina mikroflorą „atstatyti“ į makštį dėdami jogurtą. Tačiau toks būdas neatitinka medicininių rekomendacijų ir gali pabloginti savijautą. Įtariant infekciją, saugiau kreiptis į gydytoją ar ginekologą, o ne vadovautis socialiniuose tinkluose sklandančiais patarimais.
Klausimai kyla ir dėl tyrimų
Vaistininkų konsultacijų prireikia ne tik dėl vaistų. Pacientai dažnai klausia, kaip pasiruošti tyrimams, nors ne visada gauna pakankamai aiškią informaciją gydymo įstaigoje.
„Vienas paskutiniųjų klausimų buvo apie pasiruošimą vario tyrimui. Pacientui klinika pasakė surinkti paros šlapimą, bet daugiau nieko nepaaiškino, rekomendavo kreiptis į vaistinę.
Kadangi vaistinėje neatliekame jokių tyrimų – nieko tiksliai pakomentuoti negalėjome. Tinkamos taros tokiam tyrimui vaistinėje taip pat nėra, šlapimo indeliai tik po 120 ml.
Rekomendavome pacientui kreiptis į kliniką dar kartą ir paprašyti paaiškinimo – ar tikrai reikia atnešti į kliniką visos paros šlapimą“, – pasakoja S. Korbutaitė.
Mitai priklauso ir nuo amžiaus
Vyresni pacientai neretai pasikliauja dar sovietmečiu išpopuliarėjusiais preparatais, tarp jų – mukaltinu, korvaloliu ar validoliu. Nors šie vaistai yra prieinami, jie ne visada turi konkrečiai ligai gydyti reikalingų savybių.
Jaunesni žmonės dažniau atsakymų ieško internete arba klausia dirbtinio intelekto. Tačiau tokių šaltinių rekomendacijos gali būti nepakankamai tikslios, nes skiriasi šalių rinkos ir receptinių vaistų prieinamumas.
Todėl vaistininkas gali padėti įvertinti informaciją pagal vietos sąlygas.
Statinų baimė ir antibiotikų vartojimo klaidos
Daug klausimų vis dar kelia statinai. Žmonės baiminasi, kad šie vaistai „sugadins kepenis“ ar „ištirpdys smegenis“. Statinai iš tiesų gali sukelti šalutinį poveikį, tačiau gydytojas parenka preparatą ir jo dozę, o mažesnė infarkto ar insulto rizika dažnai yra svarbesnė už galimą žalą.
Kitas paplitęs mitas – antibiotikų vartojimą galima nutraukti vos pasijutus geriau. Toks elgesys skatina bakterijų atsparumą, todėl gydytojo paskirtą gydymo kursą būtina užbaigti.
„Tuomet pats žmogus gali priimti informuotą sprendimą. Pastebiu, kad pacientai tampa sąmoningesni – daugiau supranta apie racionalų antibiotikų vartojimą, peršalimo gydymą, žino, kada reikia kreiptis į gydytoją. Prie to prisideda ir medikų aktyvumas žiniasklaidoje, o augantis pasitikėjimas vaistininkais atneša akivaizdžios naudos – žmonės nebijo konsultuotis ir žino, kad vaistininkas visada šalia“, – sako S. Korbutaitė.
Sprendžiant sveikatos problemas verta remtis patikima informacija ir specialistų patarimais. Ypač svarbu vengti savarankiškų eksperimentų, kai kalbama apie gleivines, vidaus organus ar antibiotikų vartojimą. Vaistininkas gali paaiškinti gydymo naudą ir rizikas bei prireikus nukreipti pas gydytoją.