Šviesos terapija: kur jos nauda pagrįsta, o kur reikėtų atsargumo?

Šviesos terapijos prietaisai vis dažniau siūlomi ne tik medicinoje, bet ir grožio rinkoje. LED kaukės, burnos priežiūros ir balinimo priemonės bei kiti įrenginiai reklamuojami kaip galintys mažinti raukšles, malšinti skausmą ar net stabdyti demencijos simptomus. Vis dėlto rinkodaros pažadai ne visada sutampa su turimais moksliniais įrodymais.

Skirtingi šviesos terapijos tipai

Šviesos terapija apima kelis skirtingus spektrus: ultravioletinę (UV), matomą, įskaitant raudoną ir mėlyną, bei infraraudonąją šviesą. Dermatologijoje, kontroliuojant dozę ir laikantis saugumo reikalavimų, UVA ir UVB prietaisai naudojami lėtinėms odos ligoms gydyti.

Tuo metu grožio industrijoje dažniausiai sutinkami LED įrenginiai. Gamintojai teigia, kad raudona šviesa gali skatinti kolageno gamybą, o mėlyna – naikinti bakterijas, susijusias su akne. Rinkoje taip pat siūlomi infraraudonąjį spinduliavimą naudojantys įrenginiai ir vadinamosios „šviesos lovos“.

Ką rodo tyrimai?

Kai kuriose srityse šviesos poveikis yra žinomas. Saulės šviesa prisideda prie vitamino D gamybos ir cirkadinio ritmo reguliavimo, o ją imituojanti šviesa taikoma sezoninio afektinio sutrikimo atvejais.

Daug dėmesio sulaukia ir galimas šviesos terapijos poveikis neurodegeneracinėms ligoms. Durhamo universiteto neurologas profesorius Paulas Chazotas šiuos rezultatus apibūdina taip: „tai šiek tiek skamba kaip magija“.

Prof. P. Chazotas taip pat nurodo konkrečius pastebėjimus: „Įrodyta, kad žmonėms ši šviesos terapija padidina kraujotaką į smegenis, o tai visada labai gerai.

Toks gydymas stimuliuoja vadinamuosius šaperono baltymus, kurie rūpinasi ląstelėmis ir taip pat susidoroja su nepageidaujamais baltymais“. Tačiau Alzheimerio draugija pabrėžia, kad „tyrimai dar tik pradinėje stadijoje ir šiuo metu nėra pakankamai įrodymų, kad būtų galima rekomenduoti šviesos terapiją kaip intervenciją demencijos atveju“.

Ne visi prietaisai yra vienodai saugūs

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad nemaža dalis grožio prietaisų nėra sertifikuoti kaip medicininė įranga. Todėl jų veiksmingumas ir saugumas ne visada būna tinkamai patikrinti.

Dermatologai ypač įspėja dėl UVA spinduliuotės. Ji gali skatinti odos senėjimą ir didinti odos vėžio riziką, jeigu naudojama nekontroliuojama dozė. Atsargiai vertinti šviesos terapiją rekomenduoja ir kineziterapeutai: infraraudonieji lazeriai gali būti naudingi paviršiniams audiniams, tačiau patikimų įrodymų, kad jie veiksmingai gydo gilius pažeidimus, pavyzdžiui, kremzlę, nėra.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis procedūras?

Norint išbandyti šviesos terapiją, patariama rinktis patikrintas klinikas arba medicininę sertifikaciją turinčius prietaisus. Prieš procedūras verta pasitarti su gydytoju ar kitu specialistu, ypač turint odos ligų, jautrią odą arba neurologinių sutrikimų.

Reabilitacijos ir skausmo atvejais svarbiausią naudą vis dar suteikia fizinė terapija, judėjimas, tinkama mityba ir miego higiena. Birštono „Eglės“ sanatorijos vyr. kineziterapeutė Agnė Budrienė ragina priemones rinktis atsakingai, o kineziterapijoje daugiausia dėmesio skirti pratimams ir gydytojo paskirtiems metodams.

Taigi šviesos terapija kai kuriais atvejais jau rodo naudingą poveikį ir turi potencialo, tačiau daugelyje sričių dar trūksta didesnių bei kokybiškų klinikinių tyrimų. Aiškesnės rekomendacijos padėtų vartotojams sprendimus priimti saugiau ir pagrįsčiau.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Ramūnas Kerbelis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *