Galvos svaigimas gali pasireikšti labai skirtingai: vieni žmonės jaučia silpnumą ar mirgėjimą akyse, kiti – tarsi suktųsi aplinka arba praranda pusiausvyrą. Šis pojūtis būdingas įvairaus amžiaus žmonėms. Nors neretai jis būna trumpalaikis ir nepavojingas, kartais svaigimas signalizuoja vidinės ausies, nervų sistemos, širdies ir kraujotakos ar medžiagų apykaitos sutrikimus.
Viena iš galimų priežasčių yra vestibuliarinio aparato veiklos sutrikimas. Vidinės ausies pusapvaliuose kanaluose esantis skystis ir smulkūs kristalai, vadinami otolitais, padeda smegenims nustatyti kūno padėtį. Kai jie juda neįprastai, smegenys gauna prieštaringą informaciją, todėl gali atsirasti svaigimas ir pusiausvyros problemos.
Vis dėlto svaigimą gali lemti ir ortostatinė hipotenzija – staigus kraujospūdžio kritimas atsistojus, taip pat dehidratacija, mažakraujystė, cukraus kiekio kraujyje svyravimai, infekcijos, šalutinis vaistų poveikis ar širdies ritmo sutrikimai.
Pusiausvyrą padedantys lavinti pratimai
Netinkamai veikiant vestibuliariniam aparatui, specialūs pratimai gali padėti smegenims prisitaikyti prie klaidinančių signalų. Pusiausvyros treniruotes galima atlikti namuose, tačiau prieš pradedant verta pasitarti su specialistu.
„Naudingi ir pusiausvyros lavinimo pratimai – pavyzdžiui, ištiesus rankas stovėti ant vienos kojos 30 sekundžių ar minutę, vėliau – bandyti tai atlikti užsimerkus. Pasitarus su specialistu pratimų sudėtingumą galima palaipsniui didinti, naudojant nelygius paviršius ar specialų pusiausvyros kamuolį“, – paaiškina I. V. Aukštikalnienė.
Atliekant pozicinius galvos judesius ir žiūrint į fiksuotą tašką, galima mažinti klaidingų signalų poveikį. Kai diagnozuojama giliųjų kristalų migracija (BPPV), gydytojas gali pritaikyti specialius pozicinius manevrus, pavyzdžiui, Epley manevrą. Jie padeda atkurti normalią būseną.
Papildai nepakeičia gydymo
Maisto papildai gali palengvinti kai kuriuos simptomus, tačiau jie neatstoja tikslios diagnozės ir konkrečios ligos gydymo. Vitamino B grupės preparatai bei magnis gali būti naudingi nervų sistemai, geležies papildai – esant mažakraujystei, o dehidratacijos atveju svarbu atkurti elektrolitų pusiausvyrą.
„Jei svaigimo priežastis – geležies trūkumas, padės geležies papildai. Jei svaigimą sukelia skysčių netekimas, būtina atkurti elektrolitų pusiausvyrą ir gerti pakankamai vandens. Be to, svaigimas gali būti vienas iš lėtinių ligų, pavyzdžiui, cukrinio diabeto, simptomų“, – nurodo I. V. Aukštikalnienė.
Simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti
Skubios medicinos pagalbos reikia, jei kartu su svaigimu atsiranda kalbos ar regėjimo sutrikimų, pasikeičia eisena, jaučiamas didelis silpnumas, pykinimas ar vėmimas. Taip pat būtina kreiptis į medikus, jei simptomai prasidėjo po galvos traumos arba juos lydi ūmus ausies skausmas, spengimas ausyse ar prastėjanti klausa.
„Pirmiausia rekomenduočiau kreiptis į šeimos gydytoją – jis įvertins būklę, gali paskirti kraujo tyrimus, kraujospūdžio matavimus ar elektrokardiogramą (EKG) ir prireikus nukreips pas kitus specialistus. Priklausomai nuo simptomų priežasties, svaigimą dažniausiai gydo otorinolaringologai, neurologai ar kardiologai“, – pasakoja I. V. Aukštikalnienė.
Kasdieniai įpročiai, padedantys išvengti epizodų
Kasdienėje priežiūroje svarbu pakankamai vartoti skysčių, iš lovos keltis lėčiau, laikytis reguliaraus miego režimo ir subalansuotai maitintis. Vaistų vartojimą reikėtų peržiūrėti kartu su gydytoju, taip pat stebėti kraujospūdį. Atsiradus pulso ar širdies veiklos sutrikimams, simptomų nereikėtų ignoruoti.
Vyresniems žmonėms svaigimą dažniausiai lemia kraujospūdžio svyravimai, vidinės ausies senėjimas, tam tikrų vaistų poveikis ar lėtinės ligos. Jaunesniems jis gali būti susijęs su stresu, miego stoka, nereguliariu valgymu, mažakraujyste, gliukozės šuoliais ar virusinėmis infekcijomis. „Vyresnio amžiaus žmonėms svaigimą dažniausiai sukelia kraujospūdžio svyravimai, vidinės ausies senėjimas, tam tikrų vaistų poveikis ar lėtinės ligos. Tuo metu jauniems žmonėms tai gali būti susiję su stresu, miego trūkumu, nereguliariu valgymu, mažakraujyste, gliukozės šuoliais ar virusinėmis infekcijomis“, – vardija ji.
Laiku išsiaiškinus galvos svaigimo priežastį ir pasirinkus tinkamą priežiūrą, galima gerokai sumažinti pasikartojančių epizodų dažnį bei pagerinti kasdienę savijautą.