Skrandžio vėžys dažnai ilgą laiką nesukelia aiškių ar išskirtinių simptomų. Ankstyvi negalavimai gali priminti įprastus virškinimo sutrikimus, todėl liga kartais nustatoma tik vėlesnėje stadijoje, kai gydymo galimybės ir išgyvenamumas yra ribotesni. Žinant galimus įspėjamuosius ženklus, rizikos veiksnius ir situacijas, kada būtina kreiptis į gydytoją, galima laiku atlikti reikiamus tyrimus.
Galimi ankstyvieji požymiai
Pirmieji skrandžio vėžio simptomai dažnai nėra specifiniai. Tarp jų gali būti:
- sumažėjęs apetitas;
- greitai atsirandantis sotumo jausmas valgant;
- pilvo skausmas ar diskomfortas;
- pykinimas ir retai pasikartojantis vėmimas;
- svorio kritimas be aiškios priežasties;
- silpnumas, susijęs su geležies stokos anemija.
Ypač svarbūs simptomai yra vėmimas krauju ir juodos, kavos tirščių spalvą primenančios išmatos. Jie gali rodyti kraujavimą iš virškinimo trakto. Jei keli negalavimai trunka kelias savaites, stiprėja ar kartojasi, reikėtų pasitarti su gydytoju.
Kas didina riziką?
Skrandžio vėžio riziką gali didinti Helicobacter pylori infekcija, ilgalaikis rūkymas, dažnas sūraus, rūkyto ir perdirbto maisto vartojimas bei gausus alkoholio vartojimas. Įtakos taip pat turi genetiniai veiksniai ir šeimos anamnezė. Susirgimų dažnis didesnis vyresnio amžiaus žmonėms.
Riziką galima mažinti diagnozuojant ir gydant H. pylori infekciją, renkantis sveiką mitybą, kurioje gausu daržovių ir vaisių, atsisakant rūkymo bei ribojant alkoholį. Ypač didelės rizikos žmonėms gydytojas gali rekomenduoti reguliariai atlikti tyrimus.
Kaip nustatoma liga ir gydoma?
Diagnozė dažniausiai patvirtinama atliekant endoskopiją su biopsija. Šis tyrimas leidžia apžiūrėti skrandžio gleivinę ir paimti audinio mėginių. Ligos stadijai įvertinti gali būti atliekama kompiuterinė tomografija arba endosonografija.
Gydymo pasirinkimą lemia ligos stadija. Ankstyvuoju laikotarpiu pagrindinis gydymo būdas yra chirurginis naviko pašalinimas, dažnai kartu įvertinant limfmazgių audinį.
Vėlesnėse stadijose gali būti skiriama chemoterapija, radioterapija arba tikslinė biologinė terapija. Kai kuriais atvejais šie metodai derinami. Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo geresnės gydymo galimybės ir išgyvenamumo rodikliai.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Medicininės konsultacijos nereikėtų atidėlioti, jei virškinimo sutrikimai yra nuolatiniai ar progresuoja, krenta svoris be aiškios priežasties, jaučiamas neįprastas nuovargis, pastebimos juodos išmatos arba vemiama krauju. Gydytojas įvertins simptomus, paskirs reikalingus tyrimus ir, jei reikės, nukreips pas specialistus. Bandymas gydytis savarankiškai gali uždelsti diagnozę ir pabloginti prognozę.
Nors šiuolaikinė medicina skrandžio vėžį gali nustatyti ir gydyti veiksmingiau nei anksčiau, svarbus išlieka paties žmogaus dėmesys savo sveikatai. Pastebėjus nerimą keliančius kūno siunčiamus signalus, verta kreiptis į gydytoją ir reguliariai tikrintis sveikatą.
